Kavos gėrimo varžybos

Jei prieš gerą dešimtmetį kas nors manęs būtų paklausęs, kuo labiausiai šiandien konkuruos mano kartos atstovai, tikrai būčiau suklydusi. Būčiau sakiusi, jog aplankytais kraštais, sukurtomis šeimomis, pirmosiomis įkurtuvėmis, mėgstamu darbu. Bet ne tuo, kieno paakiai juodesni ar kiek kavos puodukų per dieną išgeriama. Puikuotis darboholizmu šiandien tapo gero tono ženklu. O skųstis amžinu pervargimu bei laiko stoka – madingiau nei "Balenciaga".

Neseniai perskaičiau vienos socialiniuose tinkluose žinomos komunikacijos specialistės įrašą ir apėmė dvejopi jausmai. Moteris su didžiuliu pasididžiavimu pasakojo apie tai, kaip prisidėjo prie gamyklos statybų netoli Kauno. Iš tiesų, pasiekimas įspūdingas, turint galvoje tų patalpų dydį, sudėtingumą ir statybų trukmę. Kita vertus, sėkmingo finišo kaina irgi nemaža. Pačios autorės žodžiais, paskutinėmis statybų savaitėmis "pamečiau laiko nuovoką, savaitgalio konceptą, pietų konceptą, numečiau 3 kg, sugėriau dvi pakuotes migdomųjų, susilašinau dvi lašelines, atsinaujino skrandžio opa, tris kartus verkiau, du beveik rėkiau". Skaitant šias eilutes, man nejučia kyla klausimas – o dėl ko?

Su derama pagarba visų specialybių atstovams, bet na… Suprasčiau, jei tokiais žodžiais savo patirtis nupasakotų gydytojas arba ugniagesys, šalį ištikus masinei katastrofai. Juk jų didvyriškumas ir pasiaukojimas tiesiogiai susijęs su gelbėjamomis gyvybėmis. Bet kai šitaip apie savo darbą kalba vadybininkai, rinkodaros specialistai ar aptarnaujančiojo personalo darbuotojai, kyla kita mintis. Gal jie savo gyvenimą aukoja vien tam, kad kažkam kitam sukrautų daug pinigų? O patys, geriausiu atveju, pasiima tik mažytį procentėlį to, ką uždirbo kitam, ir, žinoma, pasiglosto ego, vėl padarę tai, kas neįmanoma.

Pamenu, draugė dirbo vienoje įmonėje, kurios veiklos tiksliau apibūdinti dėl konfidencialumo negaliu. Ta vieta savo darbuotojus labai jau gudriai "motyvuodavo". Pirmojo mėnesio rezultatus padaugindavo iš dviejų ir gautą skaičių nurodydavo kaip ateinančio mėnesio tikslą. Na, maždaug, versdamasis per galvą pasirašei sutartis su penkiasdešimt klientų? Kitą mėnesiuką prašom šimtą! Kas baisiausia – darbuotojai pasiekia tą šimtą, iki išnaktų sėdėdami biure. O paskui dar puikuojasi prieš mažiau atkaklius kolegas. Geros manipuliacijos esmė ir yra padaryti taip, kad kitas tikėtų sprendimą priėmęs pats, laisva valia. O kol vieniems dalyvauti lenktynėse savo jėgomis atrodo kaip tobulėjimas, kažkas šypsosi mokėdamas algą vienam darbuotojui už dviejų su puse darbą.

Taip, gyvenime būna visko. Būna, kad taip užsidegi kokiu nors projektu, jog į antrą planą nukeliauja tokie prabangos dalykai kaip pakankamas poilsis, namie gamintas maistas ar knygos skaitymas prieš miegą. Būna juodų ruožų, kai viskas sukrenta krūvon ir lakstai panikos pilnomis akimis nuo vienos atsakomybės prie kitos. Tik, bent jau mano kuklia nuomone, savaitgaliai biure ar naktys žvelgiant į kompiuterio ekraną, o ne į mylimųjų akis, turėtų būti laikina išimtis, bet ne amžina taisyklė.

Nes antraip rizikuojama visą gyvenimą šokinėti per vis kylančias karteles, tikintis, kad vieną dieną pasieksi finišą, o tada jau tavo naudai strikinės jauni bei sveiki, ir pagaliau ramiai pailsėsi. Tik nežinau, kiek toks poilsis kokybiškas, kai vaikai su tavimi nebenori bendrauti, nes augdami turbūt manė, kad jų vardas yra "netrukdyk". Kai nebeturi nei vieno draugo, nes net ištikimiausi po šimtojo pasakymo "negalėsiu, užsiėmusi" nustojo siūlyti susitikti. Kai pats, be profesinių subtilybių, daugiau niekuo nei kuo domiesi, nei turi ką papasakoti.

Internete klaidžioja dvi kardinaliai skirtingos klišinės citatos. Viena jų – "Karjera – nuostabu, bet prie jos šaltą naktį neprisiglausi", kita – "Jūsų karjera niekada nenubus ir nepasakys jums, kad jūsų nebemyli". Turbūt abejose esama tiesos ir kiekvieno laisvė rinktis, kiek svarbi gyvenimo dalis yra darbas. Tik gal vertėtų neužmiršti žodelio "dalis". Ir dažniau palinkėti sau ir vieni kitiems ramybės. Ne tik prieš Kalėdas ar išlydint amžinojo poilsio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arūnas

Arūnas portretas
Taip,ne piniguose laimė, o jų kiekyje.

Irena

Irena portretas
Labai teisingai parašyta. Ne piniguose laimė. Kitiems neleist save išnaudot.Mokslininkai įrodė tinginiai gyvena ilgiau.

teisingai

teisingai portretas
gyvenimas duotas viena karta ir labai svarbu suvokti kam jis duotas kas yra svarbiausia autores straipsniai visada kviecia apmastimams
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių