- Irena Urniežienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 43 metus mes, senieji gyventojai, tuomečiai naujakuriai, mūsų namą supančią dykynę apsodinome medžiais. Kiekvienas pasodinome po savo medį: kas ąžuolą, kas liepą, beržą, klevą, kaštoną, violetiniais žiedais žydinčią akaciją, obelį ar vyšnią. Daugelį metų prižiūrime šį parku virtusį plotą – pjauname žolę, karpome gyvatvorę.
Maždaug liepos 24 d. savivaldybės atsiųstas barbaras namo frontalinėje pusėje nupjovė mano pasodintą krūmą, kuris nuo gegužės iki birželio apsipildavo baltais žiedais, kuriame suokdavo lakštingala ir kuris man primindavo gimtuosius namus – iš jų tą krūmą ir atsigabenau. Barbarui užkliuvo ir graikinis riešutmedis, kurį su savo a.a. vyru, buvusiu namo pirmininku, parsigabenome iš Krymo. Medis ir krūmas neužstojo saulės, nuo namo buvo pasodintas tinkamu atstumu. Fasadinėje namo pusėje, šalia skalbinių džiovyklos, pasodintas vengrines alyvas suniokojo taip, kaip nepasielgtų nė vienas šį tą apie genėjimą išmanantis sodininkas.
Kažkas negerai su savivaldybės aplinkos apsaugos žynyba, jei užuot skatinę žmones už gražiai tvarkomą teritoriją, atsiunčia barbarą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalti gyventojai ar statybininkai?13
A.Dykovienė. "Naujo namo spąstuose", "Klaipėda", 2013 08 27. *** Labai prašytumėme dienraščio redakcijos nepamiršti šios temos ir prie jos sugrįžti dar kartą. Visos minėtos problemos turi būti i&sca...
-
„Sėmkės“ ir lėktuvai4
Štai ir viskas pasidarė aišku - beveik trečdalis Lietuvos gyventojų - tiek yra valstybės tarnautojų - turi būti budrūs ir dieną, ir naktį turi garbinti savo viršininkus, tie žmonės turėtų užmiršti žodžius "sėmk...
-
Už „sostą“ – nelygi kova2
Kaskart įlipus į sausakimšą autobusą prasideda kova už būtį. Tiksliau – už sėdimą vietą. Norėdamas ją gauti privalai būti arba greitesnis už kitus, arba smirdėti iš tolo. Taip, tokia tiesa – dvokiantis benamis autobus...