Kaukazo taifūnas: 5 dienos

Šią savaitę sukako lygiai dešimt metų, kai Kremliaus banderlogų gaujos ir Mordoro orkų ordos atvirai užpuolė suverenią, nepriklausomą, vakarietiškos demokratijos keliu žengti bandančią Gruziją, kuri dabar vadinama dar ir Sakartvelu. Vos penkias dienas trukęs karas pateikė daugybę pamokų ir perspėjimų, į kuriuos tuo metu buvo atsainiai numota ranka.

Šiandien, žvelgiant į praeitį, ir ropei aišku, kad Rusijos agresija prieš Gruziją buvo lyg generalinė pastaruosius metus siautusių orgijų repeticija, separatizmo nuotaikų kurstymai neaiškiuose dirbtinai sukurtuose pseudoetniniuose subregionuose, prisidengiant tariama taikdaryste. Banditų gaujų rėmimas technika, ginkluote, taip pat konsultacijos. Provokacijos, diplomatinis spaudimas, šantažas, manipuliacijos, šmeižtas, melas, dezinformacija, melas su šlakeliu tariamai tikrų faktų, kibernetinės atakos, krūva idiotų, žviegiančių internete, jog negalima painioti meno, ekonomikos ir sporto su politika. Nuolatinis sąmonės krušimo srautas: "Mūsų ten nėra", "Negalima painioti verslo su politika", "Technika ir žmonės mūsų, bet ten – ne mes", "Gerai, mes ten, bet jūs – štai ten, Kosove, Baltijos šalyse, Irake, Afganistane, tai kodėl mes negalime būti čia?"

Džiaugsmas numušus tariamą priešo lėktuvą ir nusivylimas sužinojus, jog jis buvo savas. Sąmokslo teorijų kūrimas ir skleidimas pačių žioplumui ir nekompetencijai paslėpti. Visa tai, ką regėjome Krymo okupacijos, karo Rytų Ukrainoje ir kišimosi į ES reikalus bei JAV rinkimus metu, galima atpažinti jau 2008-ųjų agresijoje prieš Sakartvelą. Kai kas patobulinta, kai ko atsisakyta, kai kas liko nenušlifuota, bet visas hibridinio teroro pagrindas ir griaučiai buvo regimi jau tada. Netgi prasidėjo viskas labai panašiai: nomenklatūrines lervas nuspyrusi revoliucija, naujų provakarietiškų lyderių atėjimas į valdžią, reformos, bandymai užmegzti stipresnius ryšius su Vakarais, klausimų kėlimas dėl narystės NATO ir ES, buvusios imperijos paveldėtojų isterija, psichozė ir diplomatiniai bei informaciniai trukdymai, galų gale pasibaigę smurtu bei stagnacija neribotam laikui.

Žvelgiant į šią retrospektyvą, galima konstatuoti, jog viena didžiausių atsakomybių krinta ant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (1954) pečių. Būtent Vokietijos vadovė, nenorėdama painioti ekonomikos su politika, ir bijodama supykdyti Rusiją, labiausiai stabdė Sakartvelo ir Ukrainos stojimą į NATO. Jeigu ne Vokietijos ir dar kelių ES šalių baikštumas, galbūt šiandien viskas būtų kitaip.

Kita vertus, įvairūs duomenys ir jų analizė rodo, kad Rusija šiam konfliktui labai intensyviai ruošėsi kelerius metus iki tol, tačiau, kada tai tiksliai nutiks, nežinojo net ji. Reikėtų pabrėžti, jog 2008 m. nuo rugpjūčio 7 iki 12 dienos trukusiame kare gruzinai kovėsi iš tiesų narsiai ir keletą akimirkų buvo atsidūrę ties pergalės riba. Gruzinų priešlėktuvinės gynybos sistemos operatoriai net sugebėjo numušti vieną iš šešių strateginių bombonešių "Tu-22 M3" (iki tol tai niekam nebuvo pavykę) – du iš įgulos žuvo, vienas dingo be žinios, o ketvirtasis pateko į nelaisvę. Taip pat gruzinai apšaudė Rusijos 58-osios armijos štabo konvojų, važiuojantį Cchinvalio miestu. Šio užpuolimo metu buvo sunkiai sužeistas minėtos armijos vadas, vyriausiojo kretino-idioto laipsnį turintis Anatolijus Chruliovas (1955), tiesa, storulis liko gyvas.

Nepaisant šių pasiekimų, gruzinai prarado iniciatyvą, nuolatos iš kelių pusių plūstančios Rusijos pajėgos, karinės vadovybės kompetencijos stoka ir politikų kišimasis į karinius veiksmus, Rusijos vykdomas diplomatinis šantažas ir skleidžiama dezinformacija, visa tai lėmė, jog jau rugpjūčio 11 dieną Kremliaus banderlogai visiškai kontroliavo Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus bei pagrindinį kelią, vedantį link Tbilisio.

Tuo pat metu visose svarbiausiose regiono bazėse Rusijos pajėgos buvo mobilizuojamos ir laukė lemiamo įsakymo pulti. Buvo tik laiko klausimas, kada Mordoro orkos pajudės Tbilisio link. Taip pat tuo metu Kremlius jau buvo parengęs planą, kuris faktiškai reikštų Gruzijos užkariavimą ir netgi sudaręs naują marionetinę vyriausybę, kurią ketino artimiausiu metu pasiųsti į Tbilisį. Apie tai žinojo Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (1955), kuris tuo metu tarpininkavo konflikte, taikos derybininko vaidmenyje.

Pasak įvairių šaltinių, Rusijos ministro pirmininko vaidmenį tuo metu atlikinėjęs šešėlinis caras VVP, N.Sarkozy praktiškai paaiškino, kaip kai kas nudės Michailą Saakašvilį (1967) ir pakabins jį gatvėje už tam tikrų kūno dalių. Viskas galbūt taip ir būtų atsitikę, jeigu ne JAV sprendimas siųsti humanitarinę pagalbą Gruzijai karinio laivyno pavidalu.

Būtent tą akimirką, kai buvo paskelbta ši žinia, Kaukazo "audra" staiga liovėsi. Kremliaus agresija prieš Sakartvelą pasauliui pateikė daug pamokų, kurias Vakarai iki pat 2014-ųjų ignoravo. Nors dabar daug kas taisoma, viena pamoka iki šiol yra neišmokta. Kalbame apie banalų mitą, aiškinantį, kad Ukrainos, Gruzijos ar kurios kitos posovietinės valstybės siekiai integruotis į Vakarus yra JAV invazijos į Rytus bei Rusijos įtakos sritis dalis. Nei Gruzija, nei Ukraina, nei Baltijos ar Balkanų (Juodkalnija ar Makedonija) šalys nėra, nebuvo ir nebus nei Rusijos, nei jokios kitos milžiniškos imperijos nuosavybė ar periferinė dalis. Šios valstybės yra savarankiškos ir nepriklausomos, jų visuomenės pačios apsispręs, su kuo nori bičiuliautis.

Dalis žmonių šiose valstybėse, paveikti Filipo Kirkorovo, Mašos bei Lokio, vis dar jaučia nostalgiją tuščioms sovietinėms parduotuvėms, jie trokšta būti Kremliaus nuosavybe, net jeigu ir patys to nesuvokia.

Vis dėlto kita šių valstybių visuomenės narių pusė padarys viską, kas jų valioje, kad Rusijos įtaka šiuose regionuose būtų sumažinta iki nulio. Ar Vakarai tuo suinteresuoti? Reikia turėti vilties, kad taip. Ar tai supykdys Kremlių? Geriau paklauskime: "O koks skirtumas, ką jaučia Kremlius?"


Šiame straipsnyje: SakartveloKremliusGruzija

NAUJAUSI KOMENTARAI

TO U-2

TO U-2 portretas
L. DYKOVAS LATVIŲ GATVĖJE, VILNIUJE NESILANKO, TAIGI VARGU AR GALĖJO RUSIJOS AMBASADOJE UŽSIKRĖSTI KIAULIŲ MARU, J. SUBOTINO NEPAŽĮSTA, TAIGI PASIUTLIGĖS VERSIJA IRGI ATKRENTA

Istorijos studentai

Istorijos   studentai portretas
Labai gerai sudėliotas tekstas. Istorinės žinios , aktualumas , aliuzija į įvykius bei asmenybes. Pagarba.

U-2

U-2 portretas
Dykovas raso lyg butu ziauriai nukentejas nuo kiauliu maro ir siek tiek pasiutliges.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    17
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    10
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    3
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    3
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
  • Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili
    Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

    Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiauke...

    1
Daugiau straipsnių