- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP) išgyvena ne tik kartų kaitą, bet ir tapatybės krizę. Ją įveikti bus labai sunku.
Svarbi aplinka
Ilgus metus LSDP tikino vykdanti kairiąją politiką. Beje, ne ji viena. Konservatoriai taip pat vaizduojasi esantys dešiniųjų (nacionalinių ir tautinių) vertybių sergėtojais, bet kai tik sprendžiamas koks nors su Lietuvos naryste ES susijęs klausimas, konservatorių choras pragysta ditirambais Briuseliui.
Kairiųjų idėjų poreikis Lietuvos visuomenėje nėra stipriai išreikštas. Tai lėmė ne tik sovietinio laikotarpio negatyvios stalinistinės patirtys, bet ir tai, kad kairiosios idėjos yra būdingesnės tų pasaulio šalių visuomenėms, kuriose yra daugiau miestietiško identiteto elementų.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad socialdemokratiškas projektas dažniausiai būna sėkmingas tuomet, kai valstybė yra pasiturinti. Ne veltui socialdemokratiškas modelis sėkmingai prigijo Skandinavijoje. Mat jei valstybė yra skurdi – neturi gamybinių pajėgumų, yra technologiškai atsilikusi – jos visuomenei sunku būti solidariai. Iš dalies dėl to socialdemokratija nėra tvari Lietuvoje.
Ne partija, o aparatas
Ko gero, kyla klausimas: kaip tuomet LSDP tiek ilgai sugebėjo būti viena iš pagrindinių Lietuvos politinių jėgų?
Pirma, ši partija ilgą laiką turėjo ryškų lyderį – Algirdą Brazauską. Juo lietuviai tikėjo, jį gerbė, netgi mylėjo. Matyt, tai yra susiję su tuo, kad tautiečiams (ypač vyresniosios kartos) yra būdinga susieti save, savo ir valstybės likimą su stipriu lyderiu. Be to, provincijos žmonės, kurie A.Brazauską ypač gerbė, nemėgsta Vytauto Landsbergio. Tad jie paprasčiausiai balsuodavo, vadovaudamiesi logika: "geriau jau Brazauskas, tik ne Landsbergis".
Antra, ir svarbiausia – LSDP sugebėjo gana ilgą laiką išlaikyti administracinio elito palankumą. Arba, kaip taikliai pastebėjo apžvalgininkė Indrė Makaraitytė, – "aparatą". Tam pasitarnavo ne tik nomenklatūrinės praktikos (ištikimybė aparatui yra susijusi su vieta (postu) aparate, kurio be aparato paramos taip lengvai negausi), bet ir konservatorių nesugebėjimas šioje srityje nieko doro nuveikti.
"Vieningoji Rusija"
Nomenklatūrinės praktikos kuria ir palaiko LSDP tapatybę. Būtent ši lemia partijos narių elgesį, o ne kokios nors kairiosios idėjos. Tad nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp universalių kairiųjų idėjų ir lietuviškųjų socialdemokratų.
LSDP netgi nėra partija. Ji, kaip minėta, yra aparatas. Ir dėl to labai primena Rusijos "Vieningąją Rusiją".
LSDP netgi nėra partija. Ji, kaip minėta, yra aparatas. Ir dėl to labai primena Rusijos "Vieningąją Rusiją". Politiką Lietuvoje formavo, formuoja (ir formuos) konservatoriai, kaip kad Rusijoje tai daro Kremlius. Konservatoriai nusprendė, kokioms organizacijoms Lietuva turi priklausyti. Jie nutarė, kas yra Lietuvos priešai, o kas draugai. Kurias valstybes Lietuva turi pripažinti, o kurių ne.
O ką socialdemokratai? Jie prisitaikė. Jeigu konservatoriai (kadaise) inicijavo valstybės valdytų įmonių privatizaciją, tai socialdemokratai su tuo sutiko, o vėliau, jau perėmę valdžią, dar labiau įsiūbavo šį procesą. Kai konservatoriai sugalvojo, kad Lietuva turi tapti NATO nare, socialdemokratai nuolankiai pakluso. "Finliandizacijos" idėjos tiesiog išgaravo. Jokios alternatyvios politikos, jokių idėjų ir sumanymų, tik prisitaikymas.
Ekonominė dimensija
Skirtingų politinių partijų ideologiją geriausiai atspindi jų požiūris į ekonomiką. Tačiau kaip gali skirtis (ekonominė) socialdemokratų politika nuo tos, kurią vykdo konservatoriai ar liberalai, jeigu LSDP finansinė-ekonominė bazė – ta pati?
Tikrovėje kairiuosius turėtų palaikyti profsąjungos. Tačiau kiek žmonių Lietuvoje priklauso profsąjungoms? Kiek apskritai profsąjungų veikia? Pagaliau kokie santykiai yra tarp profsąjungų ir LSDP? Švedijoje, kuri yra laikoma gerovės valstybės pavyzdžiu, ir kurioje socialdemokratų ideologinė srovė – stipri, profsąjungoms priklauso daugiau nei 80 proc. dirbančiųjų, o Lietuvoje – vos 9 proc.
Dėl to profsąjungos Skandinavijoje yra stiprios, jos yra reali jėga. Dėl to Skandinavija – ta vieta, kur norėtų gyventi kiekvienas. Visos geriausios pasaulio šalys yra tos, kurias valdė (ir valdo) socialdemokratai.
Dirbančiųjų saviorganizacija yra pamatinis socialdemokratų politikos elementas. Tačiau lietuviai nėra linkę bendrai spręsti problemų, net ir mažų. Šalyje klesti individualizmas, kuris didžia dalimi lemia emigraciją, savižudybes ir kitas socialines negeroves.
Tik ar mūsų socialdemokratai kada nors siekė ką nors pakeisti? Ar LSDP buvę ir esami nariai žino, kas, pavyzdžiui, yra keinsizmas? Ką ši makroekonomikos srovė teigia apie valstybę, jos dalyvavimą ekonomikoje? Kol kas girdėti tik pažadai, esą mes dabar jau tikrai būsime kairieji. O kas tie kairieji?
Kairioji politika – tai ne atimti iš to, kas dirba ir uždirba, o tuomet atiduoti tam, kas tingi dirbti. Tuo kairiuosius nuolatos kaltina liberalai, pabrėžiantys, jog konkurencija (tarp individų, jų grupių, valstybių) yra pagrindinė varomoji pasaulio jėga. Konkurencija skatina pažangą, modernizaciją ir gerovę.
O kas sako, kad kairieji yra prieš konkurenciją? Priešingai! Darbuotojai ir įmonės privalo konkuruoti tarpusavyje. Tačiau pelną, kurį sukuria dirbantieji, jie ir turi solidariau dalytis tarpusavyje, o ne tik atiduoti šeimininkui. Štai kur yra visa esmė!
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...
-
LVAT atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės skundą dėl apygardų sudarymo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje4
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje2
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus8
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...
-
Seime svarstomą iniciatyvą dėl tarybų pirmininkų merai vadina šoku, chaoso kėlimu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos. ...
-
Premjerei – kritika: situacija nenormali6
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis5
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...