- VDU politologas, švietimo ekspertas Mindaugas Norkevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokytojų ir ministerijos konfliktas tęsiasi jau trečia savaitė. Skaičiai nėra apimantys visas Lietuvos mokyklas, todėl reikia įvertinti, kad protestuočiančios mokyklos apima 4-6 procentus nuo bendro Lietuvos mokyklų skaičiaus. Tačiau reikia įvertinti, kokios pozicijos yra išskiriamos ir kas slypi po nevaldoma tampančia situacija.
Protestuojantys teigia, kad reforma vykdyta skubotai. Tačiau reikia nepamiršti, kad mokyklos yra pavaldžios miestų ir rajonų savivaldybėms. Pasigirsta kaltinimų, kad Ministerijai trūksta administracinių gebėjimų, bet verta pažymėti, kad tokių gebėjimų trūksta kai kurių Savivaldybių administracijoms ir mokyklų administracijoms, o ne Ministerijai. Jei savivaldybės nesugebėjo susitvarkyti su reformos įgyvendinimu, arba to nepadarė mokyklų administracijos, tai šioje vietoje yra visiškai nepagrįsti kaltinimai pačiai švietimo ministrei, o ir situacija, vykstanti LR Švietimo ir mokslo ministerijoje, turėtų būti vertinama kitaip.
Viešojoje erdvėje galima matyti ir politikus, kurie imasi populistinių tikslų ir siekio būti matomais aktualių klausimų sprendimo procesuose. Tokie asmenys kartojasi tiek vaiko teisių aptarime, tiek ir mokytojų streiko metu. Visuomenė turėtų įvertinti, kad tokie politikai imasi ne altruistinių tikslų – padėti šioms visuomenės grupėms, o savęs parodymo ir politinio kapitalo auginimo prieš artėjantį politinį sezoną jau ateinančių metų pavasarį. Dėl šios priežasties politikai ir matomi prie protestuojančių mokytojų, jų buvimas ir pasisakymai netgi viešai skatinant mokytojus nenusileisti. O juk patys politikai turėtų būti tarpininkais tarp vykdomosios valdžios ir visuomenės, siekiant gerovės užtikrinimo. Tačiau šių politikų, kaip ir kai kurių profesinių sąjungų tikslai yra veikiausiai kiti.
Politikai imasi ne altruistinių tikslų – padėti šioms visuomenės grupėms, o savęs parodymo ir politinio kapitalo auginimo prieš artėjantį politinį sezoną jau ateinančių metų pavasarį.
Mokytojus atstovaujančių profesinių sąjungų gausa ir skirtingos pozicijos taip pat verčia susimąstyti. Galbūt vienos iš profesinių sąjungos tikslai taip pat tai yra politinio kapitalo kaupimas. To reikia neatmesti ir tas bus matoma netolimoje ateityje. Reikia bendro supratimo, kad būtina ir profesinių sąjungų atsakomybė dėl esamos situacijos, nes tokia padėtis demonstruoja kaip viena profesinė sąjunga negeba dalykiškai derėtis, o labiau skatina destrukciją visai valstybės švietimo sistemai.
Pastaruosius metus kalbame apie mokytojo profesiją, jos prestižo sukūrimą. Tačiau viešoji erdvė taip pat neprisideda prie to kūrimo. Sėkmės atvejai perteikiami ribotai, dažniausiai remiamasi sugrėsminto tono artikuliacijomis ir visuomenės manipuliacijomis. Tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta ministerijoje rodo, kad prestižas ateis dar negreit. Ir ne ministerija čia bus kalta. Kol nepasikeis mokytojų mąstymas, jog aš esu savo profesijos ambasadorius, kol neatsiras pasididžiavimas savo profesija, tol apie tai kaip apie bendrą vertybę kalbėti nebus galima. Todėl ir 2025 m. liks tiks su utopine idėja padaryti mokytojo profesiją prestižine. Verta priminti, kad tai ne ministerijos sugalvota idėja Lietuvai. Tai visuomenės pozicija, tačiau stebint, kas vyksta šiuo metu, atrodo kitaip. Mokytojų elgesys prie ministerijos ir joje, kuris netgi pažeidžia viešąją tvarką, demonstruojamas nemokėjimas derėtis, tai skatinančioje profesinėje sąjungoje nebuvimas lyderystės telkiant, o ne skaldant visuomenę turi būti adekvačiai įvertinamas. Susidaro įspūdis, kad kai kurių įtakingų mokyklų vadovai tarsi taip pat skatina destrukciją, o tai daro už įvestas mokyklų vadovų kadencijas. Kurių įvedimas buvo daugiau nei būtinas, tačiau tam prieštaraujantys mokyklų vadovai bando tokiu būdu trikdyti vykdomą švietimo pertvarkos procesą.
Šioje situacijoje reikia ieškoti būdu susitarti. Nes šiuo metu nuo esamos padėties kenčia tik mokiniai. Politikų pasinaudojimas esama situacija didinant savo matomumą ir viešojoje erdvėje daugiau ar mažiau vienašališko vertinimo pateikimas taip pat prisideda prie destrukcijos šalyje. Nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo sistemos finansavimo yra geras žingsnis, tačiau reikia siekti, kad tai netaptų tam tikra priemone naudos siekimui, kaip yra su nacionaliniu susitarimu dėl gynybos. Tai turi tapti kaip įrankis, kad ir kokia valdžia bebūtų, visos politinės partijos remtųsi šiomis gairėmis, orientuotomis į švietimo kokybę, taip sumažėtų ir politinės kai kurių asmenų spekuliacijos norint parodyti save, nes kryptis būtų viena ir galiotų visiems.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės2
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...