- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laba diena. Štai ir paaiškėjo: Vilniuje pragyvenimo lygis – kaip Suomijoje ir pasiekė 109 proc. ES pragyvenimo vidurkį, o kitur žmonės gyvena kaip benamiai šunys. Pavyzdžiui, Tauragė tesiekia tik 42 proc. ES pragyvenimo vidurkio, taigi gyvena bemaž tris kartus blogiau nei pasipūtusi sostinė.
Ką tai reiškia, ponai, pardon, mieli plebėjai?
Tai reiškia, kad per 30 nepriklausomybės metų mūsų šalies vadovai ir biurokratija nieko kita nedarė, tik pumpavo visų mokesčių mokėtojų pinigus į Vilnių, kuriame beveik nėra gamybos, bet veikia administravimo, viešųjų pirkimų galių, o sykiu ir pasipelnymo schemų kūrimo centrai.
Pavyzdys – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priklausantis Ugdymo plėtotės centras (UPC), kurį dabar mėsinėja STT.
Šiai nežinia kam reikalingai įstaigai ministras pernai net 12 kartų savo įsakymais skyrė 585,7 tūkst. eurų, o centras savo pirkimus planuodavo ne pagal poreikį, bet pagal gautas lėšas, stengdamasis įsisavinti visus jam skirtus pinigus.
Iš kur toks uolumas? Kaip pažymi tarnybos agentai, UPC pirkimai vykdyti iš buvusių arba esamų darbuotojų (taigi vilniečių), mokėta už tai, ką jie turėjo dirbti už algą, pirkinėti keisti dalykai ir, pavyzdžiui, už 3 tūkst. eurų kainavusį filmuką suplota 10,9 tūkst. eurų.
Ir ką? Ir nieko. Pati valstybė toleruoja tokią padėtį. Jeigu ES valstybėse švietimui vidutiniškai skiriama apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, tai vargstančioje Lietuvoje – 14 proc.
Va, iš kur sostinėje pinigai. Jei viena perteklinė įstaigėlė sugeba per metus išleisti daugiau nei pusę milijono nežinia kam, tai ką gali sau leisti rimta institucija, kurių Vilniuje – daugiau nei reikia?
Tie biudžeto eurai nuteka tiesiai į veltėdžių, plepių, vamzdžius klojančių pseudomenininkų, projektų "Pirk dramblį" sumanytojų ir jiems palankių tarpininkų kišenes. Ir Vilnius klesti, nors nieko negamina. Mes – ponai, jūs – šūdai. Štai ir visa čia logika.
Su Rugsėjo 1-ąja, gerbiami švietimo tranai! Smagių jums viešųjų pirkimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...