Kas mūsų laukia Gaidžio metais?

Korporacija Baltuosiuose rūmuose

Prie būsimos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vienam po kito prisijungiant milijardieriams, pradedant „ExxonMobil“ prezidentu Rexu Tillersonu, kuris turėtų tapti valstybės sekretoriumi D. Trumpo administracijoje, ir baigiant keletu kitų, praturtėjusių iš „perku-parduodu“ strategijų, ankstesni D. Trumpo šūkavimai, kad jis sukilsiąs prieš elitą, skamba vis labiau patetiškai. Regis, D. Trumpas rengiasi būti prezidentu, sukurdamas dar vieną korporaciją savo karjeroje. O kad jau lėšos šįkart neribotos, tai galima šios korporacijos valdymui pasitelkti pačius brangiausius įmanomus resursus. Išties, būtent D. Trumpo planai ir ekonominės politikos kursas yra vienas didžiausių nežinomųjų tiek finansų rinkoms, tiek ir globalios ekonomikos raidai. D. Trumpas toks neprognozuojamas, kad jo būsimiems sprendimams numatyti tegalima pasitelkti horoskopus. Būtent ši jo, kaip būsimo politiko, savybė kelia didžiausią nerimą finansų pasauliui.

Tęsis investicijų atsigavimas

Pasaulio ekonomikos augimas šiemet buvo stipriausias nuo 2013 metų, ir, panašu, kad kitais metais didžiosios ekonomikos tęs atsigaunančių investicijų tendenciją. Tokia aplinka yra palanki akcijų kainoms kilti ir palūkanų normoms augti, šiuo atveju pirmiausia turime galvoje JAV, kur Federalinė rezervų sistema (FED) jau yra pradėjusi kelti bazinę palūkanų normą ir planuoja šią temą tęsti kitais metais. Kalbant apie akcijų rinkas, verta paminėti, kad 2016 metus pagrindiniai JAV akcijų indeksai baigia rekordinėse aukštumose, „S&P500“ indekso vertė šiuo metu yra 45 proc. aukščiau nei buvo aukščiausiai pakilusi prieš krizę, 2007-aisiais. Per 2016 metus JAV akcijų indeksai yra vidutiniškai pakilę apie 10 proc., tuo tarpu Europos akcijų indeksų raida nebuvo nuosekli – kai kurie iš jų per metus yra pakilę (pvz., Vokietijos DAX indeksas nuo metų pradžios pakilo beveik 7 proc.), o kiti metus baigia su minusu. Kad ir kaip aukštai pakilę atrodytų kai kurie akcijų indeksai, ypač JAV, akcijoms ir toliau piešiama šviesi ateitis. Priežastys kelios: tiek didelės viltys, dedamos į būsimus D. Trumpo perversmus infrastruktūros projektuose, tiek ir vis dar labai laisva pagrindinių centrinių bankų monetarinė politika, kuri užtikrina, kad nemokamų arba labai pigių pinigų finansų rinkų dalyviams dar ilgai nepritrūks.

Brangs žaliavos, augs infliacija

Atskiro paminėjimo nusipelno žaliavų kainos. Labai apibendrintai tariant, jos, išskyrus kviečių ir kukurūzų kainas, šiemet yra gerokai pakilusios. Pramoninių metalų kainos per metus yra pakilusios iki 20 proc. Jau nekalbant apie naftą, kurios kaina per metus pakilo beveik 50 proc. (žinoma, čia reikia turėti galvoje, kad šių metų sausio mėnesį naftos kaina buvo pasiekusi žemiausią lygmenį per daugiau nei 10 metų). Taigi, žaliavų kainoms kylant, kiti metai turėtų būti infliacijos didėjimo metai, o tai stums palūkanas aukštyn. Išlieka klausimas, kiek stipriai. Ir vėlgi tenka atsigręžti į esminius skirtumus tarp JAV ir Europos, ir palūkanų augimo greičiau sulauksime iš JAV pusės. Apie tai, kas laukia naftos kainų kitais metais, galima kalbėti daug ir galima gerokai nepataikyti. Pirmiausia, daug kas priklausys nuo to, kaip OPEC ir kai kurioms šiai organizacijai nepriklausančioms šalims seksis vykdyti gavybos mažinimo susitarimus, pasiektus šių metų pabaigoje. Dabartinė naftos kaina jau įvertina nemenką tikimybę, kad susitarimai bus vykdomi. Taigi, vien dėl šios priežasties nereikėtų tikėtis žymesnio naftos kainos kilimo. Kitas veiksnys, taip pat ribosiantis naftos kainos kilimą, bus skalūnų gavybos bendrovių veiklos atnaujinimas, kuris yra prasmingas, kaip gana plačiai yra vertinama, kai naftos kaina pasiekia 55-60 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu „Brent“ rūšies naftos kaina už barelį yra 56 JAV doleriai. Taigi, labai gali būti, kad ties 60 JAV dolerių riba ji ir gali apsistoti ilgesniam laikui.