Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas „dirbti prie projektų kuriant makiažą holistiniam įvaizdžiui“.

Turėtų skambėti juokingai, bet skamba graudžiai, kai tokį tekstą girdi iš ponią buvusią direktorę paslaugiai įdarbinti bandžiusios buvusios jos pavaldinės – mokyklos Kosmetikos skyriaus vedėjos Jūratės Jocienės. Daktarės Jūratės Jocienės. Klausimus dėl jos disertacijos kokybės derėtų palikti Vytauto Didžiojo universitetui, kur ji apginta, bet L. Anužienės, daktarės iš to paties universiteto ir nepakeičiamos holizmo įvaizdžio ekspertės, įdarbinti nepavyko. Nors pastangos ne grašio vertos. To paties Kosmetikos skyriaus mokiniai praktikos užsiėmimams gaudavo priemonių už tūkstantį eurų, prieš tai tą tūkstantį susimokėję. Tūkstantį eurų. Kosmetikos ir visų kitų priemonių už tokią sumą vienai iš šešių LRT televizijos grimuotojų užtenka trijų mėnesių darbui.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas. Tie keli žmonės, kurie arba patys nebijo kalbėti apie mokykloje įsikerojusį feodalizmą, arba randa tų, kurie nebijo. Kaip atsitiko, kad L. Anužienės sistema valstybinėje, krikščioniškos pakraipos turinčioje būti mokykloje įsikerojo taip, kad apie ją pirmasis papasakojęs buvęs Centro darbuotojas Ignas Šalnaitis tapo bedarbis daug anksčiau nei dviem sūnums ir marčiai darbą parūpinusi eksdirektorė?

Didžiausio šios mokyklos dalininko – Valstybės – atstovė, švietimo ir mokslo ministrė pasakoja, kad nuojauta, jog šioje mokykloje kažkas papuvę, aplankė pernai gruodį. Antram dalininkui – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijai – ne tiktai nuojautos, bet ir balandį atlikto audito buvo per mažai, o jo atstovas dar praėjusią savaitę balsavo prieš L. Anužienės atleidimą. Provinciolas Vidmantas Šimkūnas sako, kad tai buvusi klaida, nes jis jau liepą dvi valandas įkalbinėjęs ponią direktorę pasitraukti. Nes audito išvados apie direktorę nebuvusios tokios svarios kaip pokalbis su kitais jėzuitais, dirbusiais korumpuotose šalyse kituose žemynuose. Tai jie atkreipę dėmesį, kad kažkas Kristaus monogramą savo emblemoje naudojančioje mokykloje negerai, nesvarbu, kiek puokščių – floristų praktikos darbų – nemokamai bebūtų vežama maldos namams papuošti ar kiek būtų surengta parodomųjų piligriminių kelionių. Patys Anužiai už mokyklos pinigus spėjo papiligrimauti tokiose šalyse kaip Brazilija ar labai stipriai nekatalikiška Kinija.

(Trečiasis dalininkas – UAB „Ortopedijos klinika“ – atskiro komentaro nėra vertas, jei prisiminsime, kad jo steigėjas – L. Anužienės sūnus. Nebent reikėtų priminti, kad jo atstovai nuosekliai palaikė mamos poziciją.)

Ministerija šnairai žiūri į jėzuitus: „Kam jūs ją taip gynėt?..“, jėzuitai šnairuoja į ministeriją: „Svarstom pasitraukimą iš dalininkų, nes jėzuitiškosios paradigmos šioje mokykloje nėr daug.“ Abu dalininkai teisinasi, esą atleisti anksčiau ponios Anužienės nepavyko, „nes Lietuva – teisinė valstybė“.

Teisinėje valstybėje dalininkai gali atleisti jų skiriamą įstaigos direktorių, neklausdami, ką apie tai galvos jo giminės, ir tą seniausiai galėjo padaryti viena pati ministerija, turinti keturis dalininko balsus iš visų šešių. Kol delsė, ir prisikaupė darbų. Nebūtinai tik Kaune. Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras turi dar keturis skyrius. Palangiškis jau išgarsėjo – po to, kai baigusi dienas Švietimo ir mokslo ministerijoje jame tykiai dienas ketino leisti tokia Audronė Pitrėnienė, dar būdama ministre pasirūpinusi patalpomis šitam centrui. Dar yra skyriai Nidoje, Aukštadvaryje ir Juknaičiuose.

Jei jau tokių anužienių paieškoje suveikia ne ministerijos nustatytos patikrinimų procedūros, o, pasak ministrės, nuojauta, sistemai pačiai reikia visai naujo požiūrio ir turbūt naujų vadybininkų. Kuriems pilietiškų darbuotojų likimas rūpėtų labiau negu patarnautojais apsistačiusių, reikalingus žmones nemokama darbo jėga pamaloninančių ir karalienėmis valstybinėje mokykloje pasijutusių direktorių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vargo lietuva

vargo lietuva portretas
niekas čia nieko nepadarys,bus kaip buvo,kaip valdė karalienė,taip ir valdys su vasalais ir juokdariaias.Nei viena institucija,nei vienas žurnaliūga nekabina rimtų dalykų,tik rūmus,kuriuose karalienė nėgyveno'.darbuotojų studijas;paslaugas, atsiprašant seimo nariams,na dar šeimynunę rangą,automobilį su nuosavu šoferiu

ROLS ROYCE

ROLS ROYCE portretas
ar nenoretum si savaitgali nuvaryt i nida???????????????????????

uuuuuuuuuuuu

uuuuuuuuuuuu portretas
Ne visi durni, Miliūte. Korupcionierė yra karalienė Morta, o tu priedangai kiši Laimą.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    8
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių