Kam vergui laisvė?

Visą gyvenimą narve praleidęs vilkas, vėliau sugrąžintas į laisvę, liuoksės tik tuo pačiu kampuotu perimetru, kuriuo įprato per daugelį metų. Tai patikrinta praktika. Žmogaus sąmonei galioja tas pats.

Čia ir yra visi atsakymai į klausimus dėl nostalgijos sovietmečiui, tuo laikotarpiu prabėgusiai jaunystei ir ateities perspektyvų suvokimui.

Laisvo žmogaus mąstymui vietos čia nėra. Tad nesitikėkime, kad tokie žmonės suvoktų už laisvę žuvusiųjų aukos prasmę. Tai neįmanoma ir tai yra natūralu, nes taip mąstantieji – tie patys vilkai iš narvo ne savo valia vėl atsidūrę laisvėje, kurios nė kiek negeidavo.

Nacionalinės literatūros ir meno premijos suteikimo-neskyrimo ginčų  tokiam dviprasmiškai pagarsėjusiam šalies dramaturgui fone šiandien sulaukėme dar vieno svarbaus šimtmečio.

Lygiai prieš 100 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys (1886–1919). Tai buvo pirmoji auka už savo valstybės laisvę.

Per tuos dvejus kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais metus žuvo daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Jie apgynė savo valstybės nepriklausomybę.

Jei ne šių žmonių auka, įrodinėti laisvos valstybės statusą 1990-aisiais būtų buvę kur kas sudėtingiau, nes toks ankstyvas tautos uždarymas į narvą būtų padaręs nepataisomą žalą žmonių protams. Ir "vilkų", savo sąmonėje judančių narvo perimetru, būtų buvę dar daugiau nei dabar. Šitie nesupranta, kam reikėjo griauti tokią "gerą sistemą", nes "visko buvo" – ir darbo, ir kur gyventi, ir mokslas bei gydymas nemokami, ir galvoti apie rytojų nereikėjo, ypač jei mokėjai suktis, tai yra vogti iš valstybės ir kitų tautiečių.

Siauro mąstymo, nedidelio proto, mažų narvelių gyventojų sindromas. Tokiems P.Lukšio gyvybė, kaip ir visų po jo žuvusiųjų už visų mūsų laisvę, nieko nereiškia, nes vergui ta laisvė bevertė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Auka- ne pirmoji

Auka- ne pirmoji portretas
Tikrai šis žmogus ne pirmoji auka prieš šimtą metų. Jų buvo tūkstančiai jei ne milijonai. Lietuvių apgyvendintos žemės buvo puldinėjamos priešų ir tūkstantį o gal ir du-tris tūkstančius metų mūsų protėviai gynėsi ir gynė savo tėvynę. Autorei reikėtų pradėti nuo to laikotarpio, Prieš 60 metų prūsų istorinėse žemėse ( dabartinis Kionigsbergas) žuvo gal kos rusas, galima būtų sakyti kad už savo tautos nepriklausomybę, bet ruso kojos keletą tūkstančių metų tose baltų genčių žemėse nė būti nebuvo.

Joo

 Joo portretas
Būtent, po Lanzbyyrgio vagių atėjimo paprastam žmogui beliko tik po 24 valandas, 365 paras dirbt, kad galėtum pavalgyti maistu iš atliekų.

> tatai

> tatai portretas
baisu, jei zmogaus laimet uztenka vien dirbt ir valgyt... tada pridekit ir kitus fiziologinius poreikius, jei zmogu gretinat prie gyvulio ... jei zmogui daugiau nieko ir nereikia...gyvuliui irgi geriau, kai jis turi savo garda ir edalo pakankamai, i laisve jam visai ir nesinori... o konteineriu kontroleriai net dirbt nenori, tik paest ir pasalpas pasiimt... nevaidinkit vargetu, darbo visiems uztektu, tik noro dirbt nebera
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
Daugiau straipsnių