- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Visą gyvenimą narve praleidęs vilkas, vėliau sugrąžintas į laisvę, liuoksės tik tuo pačiu kampuotu perimetru, kuriuo įprato per daugelį metų. Tai patikrinta praktika. Žmogaus sąmonei galioja tas pats.
Čia ir yra visi atsakymai į klausimus dėl nostalgijos sovietmečiui, tuo laikotarpiu prabėgusiai jaunystei ir ateities perspektyvų suvokimui.
Laisvo žmogaus mąstymui vietos čia nėra. Tad nesitikėkime, kad tokie žmonės suvoktų už laisvę žuvusiųjų aukos prasmę. Tai neįmanoma ir tai yra natūralu, nes taip mąstantieji – tie patys vilkai iš narvo ne savo valia vėl atsidūrę laisvėje, kurios nė kiek negeidavo.
Nacionalinės literatūros ir meno premijos suteikimo-neskyrimo ginčų tokiam dviprasmiškai pagarsėjusiam šalies dramaturgui fone šiandien sulaukėme dar vieno svarbaus šimtmečio.
Lygiai prieš 100 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys (1886–1919). Tai buvo pirmoji auka už savo valstybės laisvę.
Per tuos dvejus kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais metus žuvo daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Jie apgynė savo valstybės nepriklausomybę.
Jei ne šių žmonių auka, įrodinėti laisvos valstybės statusą 1990-aisiais būtų buvę kur kas sudėtingiau, nes toks ankstyvas tautos uždarymas į narvą būtų padaręs nepataisomą žalą žmonių protams. Ir "vilkų", savo sąmonėje judančių narvo perimetru, būtų buvę dar daugiau nei dabar. Šitie nesupranta, kam reikėjo griauti tokią "gerą sistemą", nes "visko buvo" – ir darbo, ir kur gyventi, ir mokslas bei gydymas nemokami, ir galvoti apie rytojų nereikėjo, ypač jei mokėjai suktis, tai yra vogti iš valstybės ir kitų tautiečių.
Siauro mąstymo, nedidelio proto, mažų narvelių gyventojų sindromas. Tokiems P.Lukšio gyvybė, kaip ir visų po jo žuvusiųjų už visų mūsų laisvę, nieko nereiškia, nes vergui ta laisvė bevertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
