Kam nelemta gyventi taikoje?

„Su prieš 70 metų įvykusiu Izraelio įsteigimu baigėsi beveik du tūkstančius metų trukęs žydų tautos, ar bent didelės jos dalies, egzistavimas diasporoje. Sionisto Theodoro Herzlo vizija virto realybe: 600 000 žydų ir 150 000 arabų tapo Izraelio valstybės piliečiais. Greit po to prapliupo karas“, – taip Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistas Sebastianas Engelbrechtas.

„Tai įvyko 1948 m. gegužės 14-ąją senajame menų muziejuje, Tel Avivo centro Rotšildų bulvare: Davidas Ben Gurionas žydų tautos taryboje perskaitė Izraelio valstybės nepriklausomybės deklaraciją.

Ją, tilpusią į du tankiai prispausdintus puslapius, pasirašė 37 žydų vyrai ir moterys, prieš tai aptarę kiekvieną jos žodį.

Tą pačią dieną šalį paliko seras Alanas Cunninghamas, paskutinysis britų aukštasis įgaliotinis Palestinai. Tuo ir baigėsi 28-eri metai britų valdžios Palestinoje pagal tautų bendrijos įgaliojimą.

Pusę metų anksčiau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Niujorke priėmė detalų planą dėl britų mandato srities Palestinoje padalijimo. Pagal jį 56 procentai žemės atitektų žydų valstybei, o 43 procentai – arabiškajai. Jeruzalės miestas liktų tarptautinės bendrijos administruojamas.

33 šalys balsavo už šį planą, 13 prieš, 10 susilaikė. Kiekvienu atveju arabiškosios kaimynės nebuvo pasirengusios Izraelio valstybę priimti – jos nepriėmė nei Jungtinių Tautų pasiūlyto pasidalijimo plano, nei Izraelio nepriklausomybės deklaracijos.

Praėjus vos kelioms dienoms po Izraelio valstybės įsteigimo Egiptas, Jordanija, Sirija, Libanas ir Irakas paskelbė Izraeliui karą. Netrukus D. Ben Gurionas per Izraelio radiją pareiškė: „Stovime prieš didelius pavojus. Man čia kalbant Tel Avivą bombarduoja priešų lėktuvai“, – rašė S. Engelbrechtas.

Visa tai  jis priminė Vokietijos radijuje „Deutschlandfunk“, o dabar toje pačioje svetainėje – dar vienas pasakojimas šia tema.

Štai, kontroversiškas savo paties bendruomenėje Izraelio žurnalistas ir istorikas Tomas Segevas, gimęs 1945 m. Jeruzalėje ir ten bei Jungtinėse Amerikos Valstijose baigęs mokslus, laiko prieš 70 metų įvykusį Izraelio valsybės įkūrimą „viena iš dramatiškiausių XX-ojo amžiaus sėkmės istorijų“, kuri vis dėlto pareikalavo „didžiulės kainos – gyvenimo be taikos.“

Kaip „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė kitas žurnalistas Michaelis Köhleris, „Didžiosios Britanijos – iki 1948 m. turėjusios mandatą tuometinėje Palestinoje – suteikta parama sionistų sąjūdžiui turėjo, T. Segevo nuomone, lemiamą reikšmę Izraelio valstybės įsteigimui“.

„Aš net eičiau taip toli ir sakyčiau, – teigė T. Segevas, – kad Izraelis skolingas Didžiajai Britanijai už savo egzistenciją.“

„Izraelis nesąs Holokausto rezultatas, – tęsė M. Köhleris, – nes jau per tuos ankstesnius tris dešimtmečius iki valstybės įsteigimo sionistinis sąjūdis tikslingai darbavosi valstybės sukūrimo linkme.“

„Davidui Ben Gurionui holokaustas buvo nusikaltimas Izraelio valstybei, – sakė T. Segevas, – nors nacionalsocializmo laikais tos valstybės dar nebuvo, tačiau dėl žydų išnaikinimo iš jos atimta tauta, kuri būtų Izraelio valstybėje turėjusi gyventi. Taip jos steigėjas D. Ben Gurionas dalykus ir įsivaizdavo.“

Anot istoriko T. Segevo, D. Ben Gurionui visada rūpėjo tik tautinė valstybė, o žydų diaspora jam buvo „prasta, nesveika tautai buitis“.

Kiekvienu atveju, pasak vokiečių žurnalisto, T. Segevui aišku, jog šiame regione per numatomą laiką nėra jokių galimybių taikai: „Dviejų valstybių sprendimą jis laiko žlugusiu, juk ne tik izraeliečiai, bet ir palestiniečiai savo tapatybę grindžia žeme – ir tai visa žeme.“

„Tą ir D. Ben Gurionas suprato ir pripažino jau 1919 m. – tuo priimdamas kaip faktą tai, jog Izraelio valstybė tikriausiai niekada negalės gyventi taikoje“, – sakė T. Segevas.

Beje, šį pirmadienį, gegužės 14-ąją, duris Jeruzalėje atvėrė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada. Ta proga dienraštis „Haaretz“ rašė: „Grandiozinė šventė, kurią surengė vyriausybė, turėjo pabrėžti išskirtinę Izraelio pretenziją į Jeruzalę.

Be to, ji turėjo išliaupsinti pačius paskutinius ministro pirmininko B. Netanjahu pasiekimus. Tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų išstojimas iš atominės sutarties su Iranu ir antskrydžiai prieš Irano įrenginius Sirijoje.

Būtų gerai, jeigu Amerikos prezidentas D. Trumpas savo nutarimą perkelti Jungtinių Valstijų pasiuntinybę į Jeruzalę išlygintų palestiniečiams palankiu gestu.

Pavyzdžiui, jis galėtų pareikšti esąs pasiruošęs ir būsimoje palestiniečių valstybėje atidaryti Amerikos ambasadą, kuri tuomet būtų rytinėje Jeruzalėje. Toks pareiškimas galėtų taikos procesui įkvėpti naujos gyvybės“, – rašė Tel Avivo kairiųjų pažiūrų laikraštis.

Kitokią nuomonę išsakė Pekino dienraščio „Renmin Ribao“: „Tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Jeruzalę esant Izraelio sostine, sujaukia ligšiolinio tarptautinio konsensuso Izraelio ir Palestinos klausimu pamatus. Užtat Artimųjų Rytų taikos procese bus dar daugiau neaiškumo“, – teigė Kinijos sostinės dienraštis.

Dėl neaiškumo, manau, galima sutikti, bet kur čia kinai mato „ligšiolinį tarptautinį konsensusą Izraelio ir Palestinos klausimu“?

Vis dėlto tai, kad Izraelio sostinė amerikiečių akimis yra Jeruzalė, „apsunkins būtinai reikalingas taikos derybas tarp izraeliečių ir palestiniečių“, teigė ir Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“.

Pasak Švedijos sostinės dienraščio „Expressen“, „iš pirmo žvilgsnio per 70-ąsias valstybės įkūrimo metines viskas tarsi rutuliojasi Izraelio naudai. Tačiau sąlyginė ramybė klaidina. Dėl Sirijos karo Irano pozicijos pasislinko arčiau Izraelio, ir šis naujas frontas – sprogus“.

„Gazos ruože didėja neramumai, ir palestiniečiai praktiškai nebeturi ko prarasti, ar tai dėl jų vidaus kivirčų tarp partijos „Fatah“ ir grupės „Hamas“, ar tai dėl naujakurių politikos ir Gazos ruožo, kuriam gresia humanitarinė krizė, blokados.

Negali būti Izraeliui naudinga palestiniečius vis labiau stumti į ekstremistų rankas“, – rašė Stokholmo dienraštis.

Prahos dienraštis „Lidove Noviny“ nesupranta, kodėl daugelis Europos šalių nepritaria Amerikos ambasados Izraelyje perkėlimui iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Anot čekų laikraščio, „Europos Sąjunga stipriai palaiko dviejų valstybių sprendimą. Bet jis įmanomas ir atstovybes perkeliant į Vakarų Jeruzalę. Būtų kitas dalykas, jei amerikiečiai keltųsi į arabiškąją miesto dalį.

Be to, juk Jeruzalėje jau yra diplomatinių atstovybių – tiek rytinėje dalyje, tiek vakarinėje. Kodėl tai niekam netrukdė iki šiol?“, – klausė Čekijos sostinės laikraštis.

Jungtinių Arabų Emyrato dienraštis „Gulf News“ teigė, jog „Jeruzalė visuomet liks arabiškas miestas“. Tuo neabejojo ir Ramalos laikraštis „Al-Ayyam“, rašęs, kad „palestiniečiai atsidūrė mūšyje, per kurį jie švęs  mažas, bet gausias pergales, kurios po truputį susijungs į viena. Okupantai nė dienos nepagyvens saugiai taikoje“. 

Taip arabų laikraštis 2018 m. pakartojo tai, ką žydų valstybės kūrėjas buvo numatęs jau 1919-aisiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taikos arabijai!!

taikos arabijai!! portretas
taip, taikos sauletame lopinelyje arabu zemeje[nors ir zydai yra tie patys arabai] kuri ispirko zydu turtuolis po karo is palestiniecio, taikos nebus niekada;kazkaip zydu tautai skirta buti klajokliais [kaip cigonai].,o kad JAV kisasi I ta arabishka marazma yra blogai.[kentes paprasti -neapsaugoti amerikieciai..
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Didis valstybės gėris
    Didis valstybės gėris

    Jaunasis Šiaurės Korėjos genijus jau kelintą kartą per pastaruosius metus ištrūko iš savo paties auksinio narvelio, nes vėl sumanė pasižmonėti. Savo blizgančią ševeliūrą pridengęs L.Brežnevo laikų skrybėle atsargusi...

    1
  • Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis
    Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis

    Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio. ...

  • Testas visažiniams
    Testas visažiniams

    Antrieji po naujausios Maidano revoliucijos vykę Ukrainos prezidento rinkimai mūsuose sulaukė daugiau dėmesio nei balsavimas kokioje Europos valstybėje ar JAV. ...

    3
  • Trijų greičių Lietuva
    Trijų greičių Lietuva

    Viena girta moteris pagimdė girtą kūdikį. Dar viena iki sąmonės įmirkusi be penkių minučių gimdyvė atvežta į ligoninę. Bet kuris žmogus pasakys, kad tai – siaubas. O tokių reiškinių po Ramūno Karbauskio ir A ...

    1
  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    18
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    11
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    10
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

Daugiau straipsnių