- Jonas Sakalauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos futbolo gyvenime vyksta daug įvairių, tiesiogiai su pačiu sportu nesusijusių įvykių. Visuomenei toli gražu ne visus užkulisinius manevrus yra lengva suprasti ir įvertinti.
Štai kilus FIFA skandalui atsinaujino ir triukšmas dėl dabartinio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Juliaus Kvedaro reputacijos ir veiklos. Viešoje erdvėje netrukus skambiai primintas ikiteisminis tyrimas dėl galimo LFF turto iššvaistymo bei apgaulingos buhalterijos tvarkymo.
Ar tikrai šiuo metu kilęs ažiotažas futbolo bendruomenėje galėtų būti siejamas vien su prastu rinktinės žaidimu? O gal LFF prezidento ir vadovybės pozicija tam tikrais klausimais kertasi su kai kurių asmenų interesais? Apie rinktinės žaidimą ir rezultatus pastaruoju metu buvo tikrai daug ir iš įvairių tribūnų kalbama, o dėl vėl neatsitiktinai primintos LFF prezidento Julius Kvedaro reputacijos ir prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo ir motyvų, LFF vadovas rekomendavo kreiptis į jį atstovavusį advokatą Arūną Marcinkevičių.
- Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad teisėtvarkos institucijoms buvo kilę įtarimų dėl galimo LFF turto iššvaistymo ir LFF prezidento J. Kvedaro galimai neteisėto praturtėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, byla net nepasiekė teismo. Kaip pakomentuotumėte šias aplinkybes?
- Pradėkime nuo to, kad tokie įtarimai kilo ne teisėsaugos institucijoms. Situacija buvo kur kas žemiškesnė: tuomet pažintimi su buvusiuoju LFF prezidentu Liutauru Varanavičiumi ir ryšiais su gana ženklią skolą LFF turėjusiu vienu žinomu futbolo klubu siejami asmenys, talkinami šiame klube ir federacijoje nemenkų asmeninių interesų turėjusio praeitos kadencijos seimo nario, pateikė niekuo nepagrįstą skundą, kaltindami LFF prezidentą tariamu neteisėtu praturtėjimu federacijos turto ir lėšų sąskaita.
Faktinių pagrindų tyrimui pradėti akivaizdžiai nepakako, todėl buvo griebtasi pateiktų "argumentų" visuomeninio sureikšminimo, t.y. skandalo išpūtimo. Šiam tikslui pasiekti iniciatoriai pasitelkė žinomiausią žiniasklaidos priemonę, nuo visuomenės apdairiai nuslėpdami kurstomo skandalo priežastis ir tikruosius interesus.
Šių manipuliacijų rezultate Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo, Lietuvos futbolo federacijos turto iššvaistymo, aplaidaus arba galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jo kontrolę vykdė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Siekiant užtikrinti tyrimui būtinų procesinių veiksmų teisėtumą, LFF prezidentui Juliui Kvedarui buvo pareikšti įtarimai. Būtina nepamiršti, kad įtarimų pateikimas kuriam nors asmeniui anaiptol nėra ir negali būti priimamas ar pripažįstamas tokio asmens kaltės fakto nustatymu ir konstatavimu. Kruopštus ir visapusiškas visų šių įtarimų pagrįstumo tyrimas pareikalavo daugiau nei trijų metų laikotarpio.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad joks nusikaltimas nėra padarytas, todėl Juliui Kvedarui pareikšti įtarimai yra nepagrįsti faktais, neteisingi ir neteisėti. 2014 m. gruodžio 18 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių, t.y. asmenį reabilituojančiais pagrindais.
Dėl tos pačios priežasties kaltinimai LFF prezidentui J. Kvedarui niekada nebuvo ir negalėjo būti pareikšti, nesant nė menkiausių faktinių pagrindų perduoti bylą teismui.
- Tačiau diskusijos dėl dokumentų klastojimo taip ir nenurimo. Kodėl?
- Trumpai, manau todėl, kad galimai buvo mesti ištekliai viešajam spaudimui palaikyti. Kurį laiką tai veikė. Visgi netrukus Lietuvos Generalinės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorai konstatavo, kad jokių faktų nėra. Gal būt vertėtų atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuolat pabrėžtinai prisimenama transporto įmonė federacijai teikė paslaugas tuomet, kai LFF vadovavo L. Varanavičius, o ne dabartinis vadovas.
Buvo bandyta teigti, kad LFF pareigūnams pateikė ne visus dokumentus. Tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis, visi dokumentai buvo pateikiami tuoj pat, kai tik jų pareikalaudavo pareigūnai. Dėl to nėra jokio pagrindo kalboms apie bandymus kažką nuslėpti ar apgauti.
Iš esmės yra labai keista, kad per spaudą yra kvestionuojamas Generalinės prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Manyčiau derėtų nepamiršti, kad sprendimu nepatenkinti suinteresuotieji asmenys turėjo visas galimybes apskųsti prokuroro sprendimą, tačiau juo nepasinaudojo. Beje, visiškai aišku kodėl, tačiau ar garbinga ir vėl eskaluoti šiuos klausimus spaudoje – tai jau klausimas žiniasklaidai...
- Visgi, kažkam toks spaudimas LFF vadovybei yra naudingas. Gal jūs turite savo versiją?
- Sunku pasakyti, tačiau atsitiktinumų nebūna. Gal šis puolimas galėtų būti siejamas su paskutiniu metu suaktyvėjusia LFF kova prieš galimai sutartas, nesąžiningas varžybas. Taip pat buvo neleista keletui abejotinos reputacijos asmenų iš Azijos ir Artimųjų Rytų įsigyti futbolo klubus Lietuvoje, buvo sugriežtinta tvarka, pareikalauta klubų savininkų skaidrumo.
Visai neseniai LFF kartu su UEFA, „Europolu“ ir tarptautine varžybų stebėsenos bendrove „Sportradar“ surengė konferenciją Baltijos šalių policijos, prokuratūros, kitų institucijų pareigūnams apie sutartas varžybas – tai rimtas signalas kriminaliniam pasauliui.
Visai neseniai buvo įregistruota Seimo nario V. Vasiliausko baudžiamojo kodekso pataisa, suteiksianti galimybes žymiai efektyviau kovoti su sutartomis varžybomis. Be to, kad ši problema yra aktuali ne tik futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms, ypač krepšiniui, o dabartinė LFF vadovybė yra viena iš iniciatorių stiprinat Lietuvos teisinę bazę sporto srityje. Žinant kokie pinigai sukasi sporto versle – diskreditavimo kampanija neturėtų nieko stebinti.
Žvelgiant dar toliau, verta prisiminti, kad pirmoji puolimo banga kilo tik J. Kvedarą išrinkus LFF prezidentu. O antroji - kai LFF vadovybė pradėjo kovą su galimai sutartomis rungtynėmis.
- Atliktas ikiteisminis tyrimas palietė ne tik dabartinį LFF prezidentą, bet ir jo artimuosius. Kokie veiksmai buvo atliekami jų atžvilgiu?
- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) trejus metus tikrino ne tik J. Kvedaro, bet ir jo artimųjų finansines operacijas. Žmonės turėjo dalyvauti VMI apklausose. Deja, tokiais atvejais artimųjų įtraukimas į bylą yra įprasta praktika.
Tokie dalykai yra labai nemalonūs. Juk trejus metus žmonės buvo tapę tyrimo objektais. Jie buvo stebimi, klausomasi jų pokalbių, žmonės privalėdavo dalyvauti apklausose.
Šis tyrimas tokiu būdu virto pakankamai galingu psichologinio spaudimo įrankiu siekiant jo pasitraukimo. Nepaslaptis, kad tuo pat metu suinteresuotos asmenų grupės jam siuntė aiškų signalą – pasitrauk ir viskas nurims.
Panašu, kad skundų prieš LFF vadovybę iniciatoriai, siekdami savo tikslų, savanaudiškai naudojosi valstybės ištekliais. Suprantama skundus reikia tirti, tačiau gilesnė tyrimo motyvacijos analizė sutaupytų lėšas ir laiką. Gal būt dėl to turėtų susirūpinti tiek Policijos departamento, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek Generalinės prokuratūros, bei kitų valstybės saugumą ir teisingumą užtikrinančių institucijų atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...