Kaltės politikos žaidimai Lietuvoje: ką dar būtų galima suversti oponentams?

Pagrindinė politikų elgesio paskata yra perrinkimas. Todėl jie neriasi iš kailio, siekdami įrodyti, kad jų valdančioji dauguma, frakcija ar vyriausybė dirba puikiai, o politiniai oponentai jiems tik trukdo tai daryti. Tai nebūtų blogai, jeigu politikai iš tikrųjų imtųsi visuotinę gerovę didinančių pokyčių, telkiant jiems reikalingą palaikymą aukščiausios valdžios institucijose ir visuomenėje. Tačiau jie dažnai žaidžia šališkus kaltės ir nuopelnų žaidimus, norėdami save iškelti aukščiau kitų ir suminti priešingos politinės jėgos atstovus.

Politikai yra linkę vengti kaltės ir sau prisiimti nuopelnus už naudingus viešosios politikos rezultatus. Kadangi rinkėjams sunku objektyviai įvertinti jų indėlį į laimėjimus ir pralaimėjimus, tokia elgesio strategija jiems gali padėti įveikti konkuruojančias politines partijas ir pavienius politikus rinkimų metu. Tačiau kaip rodo paskutinių mėnesių politiniai įvykiai Lietuvoje, mūsų šalies politikai yra tikri kaltės politikos meistrai. Jie ne tik moka vengti kaltės ir prisiimti nuopelnus, bet ir versti kaltę kitiems bei bandyti iš jų atimti nuopelnus. Ir tai tapo jų įprastos kasdieninės veiklos dalimi.

Žadama, kad parlamentinis tyrimas dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir viešųjų finansų būklę, tikrai nebus kaltinamasis. Tačiau šališkai įvertinus šalyje patirtą „žalą“, nebus sudėtinga suversti kaltę tuo metu valdžioje buvusiems politikams. Nors XV Lietuvos Vyriausybė tikrai gali pasigirti Lietuvos viešųjų finansų konsolidavimo nuopelnais, galbūt iš A. Kubiliaus ar I. Šimonytės dar būtų galima atimti paskutinius pasiekimų trupinius. Juk konservatoriai ir taip dėl visko kalti – jeigu tokio atpirkimo ožio nebūtų, jį reikėtų sukurti.

Laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT ) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos irgi turi nemažai kaltės politikos bruožų. Visuomeninio transliuotojo eteryje išsakoma kritika valdančiosios daugumos politikams daro žalą jų populiarumui, kurią galimai siekiama mažinti nukreipiant dėmesį į kitas problemas ir verčiant kaltę pačiai LRT. Nors valstiečių-žaliųjų politikai šioje srityje tariamai nedaro jokios politikos, vos tik prasidėjus parlamentiniam tyrimui iš jų lyderių pasigirdo kaltinimų dėl „skandalingų“ faktų apie LRT lėšų naudojimą. Nepaisant nefinansinės ir finansinės veiklos valdymo trūkumų daugelyje Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų, parlamentinei kontrolei vykdyti ir jos nuopelnams prisiimti buvo pasirinkta būtent ši nepriklausoma, bet politiškai reikšminga organizacija.

Opozicija taip pat bando neatsilikti nuo valdančiosios daugumos politikų. Kadangi valstiečių-žaliųjų lyderis R. Karbauskis labiausiai pažeidžiamas dėl žemių pirkimo „Agrokoncerne“, jo dukterinėse įmonėse bei kitų asmenų valdomose bendrovėse, konservatoriai atakuoja parlamentiniu tyrimu dėl galimų pažeidimų žemės ūkio sektoriuje. „Objektyvus“ šio klausimo svarstymas nutrūko Kaimo reikalų komitete, kuriame dirba net septyni ūkininkai. Socialdemokratai šiuo metu dažniausiai pliekia vieni kitus dėl savo vardo, narių ir kitų partinių reikalų. Lietuvos socialdemokratų partija nuolat meta kaltinimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijai ar, priešingai – G. Kirkilo grupė puola G. Palucko kolektyvą .

Kiti valstybės ir savivaldybių politikai irgi žaidžia kaltės politikos žaidimus. Pavyzdžiui, Ministras Pirmininkas S. Skvernelis neseniai priekaištavo Vilniaus miesto merui R. Šimašiui ir dėl stabdomų „vaiko pinigų“, ir dėl „užstrigusios“ nacionalinio stadiono statybos. Meras atsikirto kaltinimais: pasak jo, užuot ieškojus kaltų, reiktų „žiūrėti į veidrodį“, nes „vaiko pinigų“ sprendimas buvo kvailas, o stadiono projektą gali sugadinti tik pati Vyriausybė. Net ir pilietinės visuomenės atstovai įsitraukė į įvardijimo, kaltinimo ir gėdijimo santykius. Seimui neatleidus priesaiką sulaužiusio M. Basčio, A. Tapinas organizavo protestą prie Seimo „Mes kaltinam!“, kuriame tūkstantinė minia šaukė Seimui „gėda“ ir reikalavo surengti pirmalaikius įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus.

Kol politikai ir visuomenės veikėjai kariauja vos ne totalinį karą „visi prieš visus“, beveik nebelieka noro ir galimybių būtinų reformų darbams. Iš dalies todėl nepavyksta pasiekti sutarimo dėl Lietuvos ūkiui ir valstybės valdymui reikalingų sisteminių permainų. Netgi tikslingos Vyriausybės iniciatyvos (kaip antai valstybės tarnybos reforma) Seime nesulaukia opozicijos palaikymo, nes jų sprendimų priėmimas gali atnešti apčiuopiamų nuopelnų valdančiosios daugumos politikams. Kaip neseniai pažymėjo Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri siekia stebėti situaciją iš šono ir laikytis virš kasdienių barnių, „labai daug parako ir jėgų išeina tuščiai vienas į kitą šaudant, o nedirbant Lietuvos ateities reikalams“.

Šiame politiniame kare sunkių sužeidimų patiria tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politikai. Žiniasklaidoje nuolat eskaluojami kaltinimai užgožia pirmuosius sisteminių permainų rezultatus (pavyzdžiui, lankstesnių darbo santykių srityje). Todėl kaltės politika gali padėti atverti duris naujoms politinėms jėgoms ir įvairiems „gelbėtojams“. Jeigu iki naujų rinkimų piliečiai permainų naudos nepajaus savo piniginėse, nusivylę rinkėjai gali vėl pulti į glėbį naujiems ir dar „nesusitepusiems“ veikėjams. Todėl Kauno mieste „vieningai“ besitvarkantis meras V. Matijošaitis ir kiti nuošalyje besilaikantys kandidatai gali mėgautis vis giliau į politinį purvą klimpstančių būsimų konkurentų vaizdu.

Atrodo, kad kaltės politika tapo nacionalinės politinės kultūros dalimi. Jeigu ji anksčiau dažniausiai buvo praktikuojama vienas kitą valdžioje keitusių konservatorių ir socialdemokratų santykiuose, dabar ja užsiima beveik visų parlamentinių frakcijų atstovai. Gal toliausiai nuo jos stengiasi laikytis Liberalų sąjūdžio frakcijos politikai, kurie pirma nori „išsikuopti“ savo kieme dėl kaltinimų prekyba poveikiu. Todėl nereikia stebėtis, jeigu per Šv. Velykų atostogas kiek pailsėję nuo besitęsiančių intrigų ir palinkėję ramybės vieni kitiems, prie valstybės vairo politikai stos su nauja energija ir vėl aršiai kibs vieni kitiems į atlapus. Kokią kaltę dar būtų galima suversti oponentams?



NAUJAUSI KOMENTARAI

na manau ...loviuj tustejant

na  manau  ...loviuj  tustejant   portretas
o 2020 m aplamai jis uzsirauks , --infuzorijos pradejo est viena kita..arteja is vagiu , aferiugu teisesmaukos kysininku ,prisivoogtu resursu nubuozinimas ir priverstinis darbas uzpoliareje ,Stalino laikais apleistose anglies sachtose.... taip kad arteja variugoms a lia politikams -verslianykams misios su polonio ir ,,noviciok,,, pauostymais

pavasaris

pavasaris portretas
Manau, kad tokie santykiai tarp partijų (aprašyti straipsnyje) trukdo ne tik seimo darbą, bet dar labiau atstumia rinkėjus nuo jų ir skatina nedalyvauti bet kuriuose rinkimuose.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    3
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    7
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
Daugiau straipsnių