Kaip sėkmingai kibti į darbus?

Tam, kad atostogų poilsis nedingtų per greitai, reikėtų pasiruošti sklandaus „nutūpimo“ į darbą planą. Juk planuoti reikia ne tik atostogas, bet ir sklandų sugrįžimą po jų. Štai keli patarimai, kurie leis lengviau grįžti į įprastą darbo tempą.

Nusimatykime „pereinamąjį laiką“

Baigiantis atostogoms mintys neišvengiamai krypsta darbų link: galvojame apie laukiančias situacijas, svarstome profesinius ar asmeninius karjeros klausimus. Tačiau pasiruošimas grįžimui į darbą nereiškia, kad jau atostogų pabaigoje reikėtų imtis tikrinti paštą, atsakinėti į darbines žinutes ir planuoti konkrečias užduotis.

Taupydami kalendorinių atostogų dienas kai kurie žmonės vos grįžę iš kelionės jau kitą rytą, net neišsimiegoję skuba į darbą. Tai yra klaida, ir patariame to nedaryti. Sėkmingam „nusileidimui“ į darbų sūkurį prieš tai patartina ne tik gerai išsimiegoti, bet ir nusimatyti bent vieną neintensyvią dieną, kuomet galėsite vėl priprasti prie aplinkos ir darbo užduočių.

Turėkime planą

Ar turite planą, kaip po atostogų suvaldyti susikaupusių elektroninių laiškų laviną? Tam yra įvairių būdų. Vieni imasi radikaliojo – vos grįžę ištrina neperskaitytus laiškus, nes vadovaujasi principu, kad tie, kuriems svarbu, susisieks pakartotinai. Kiti pradeda nuo naujausių laiškų, kuriuose būna aktualiausia informacija – tokiu būdu paaiškėja, kurie klausimai jau nebėra aktualūs.

Dažnai vos pasitikrinę elektroninį paštą žmonės pasiduoda stresui, įtampą didina ir naujos užduotys, atsirandančios dar nespėjus įsivažiuoti. Todėl yra svarbu susidėlioti prioritetus, neužsimoti atlikti visų susikaupusių darbų per vieną dieną ir nepasiduoti nerimui. Antraip labai lengva išvaistyti per atostogas sukauptą energijos rezervą. O juk savo energiją turime valdyti ir naudoti apgalvotai ir taupiai – jos mums turi užtekti iki kitų atostogų.

O juk savo energiją turime valdyti ir naudoti apgalvotai ir taupiai – jos mums turi užtekti iki kitų atostogų.

Kiek atostogų užtenka?

Tyrimai patvirtina, kad po mėnesio poilsio įsivažiuoti į darbus užtrunka ilgiau, nei sugrįžus po poros dienų poilsinės išvykos. Visgi trumpomis atostogomis pernelyg žavėtis nereiktų. Trumpa pertrauka yra puiki išeitis, kai žmogus pajunta, kad yra pervargęs ir poilsio jam reikia neatidėliojant. Tačiau visaverčiam atsipalaidavimui būtina skirti daugiau laiko ir kelios dienos nėra išeitis.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad esant galimybei geriausia atostogoms skirti keturias savaites. Tuomet pirmąją savaitę mintimis vis dar grįžtame prie darbinių rūpesčių, antrąją – po truputį atsipalaiduojame, trečiąją – jau ilsimės, o ketvirtą savaitę pradedame ruoštis sugrįžti į darbą. Žinoma, ne visi galime sau leisti poilsiauti po mėnesį. Tačiau kad ir kiek truktų atostogos, reikia turėti omenyje, jog kuo arčiau jų pabaiga, tuo sunkiau atsipalaiduoti, todėl svarbiausia iki tol spėti visiškai „išvalyti“ mintis ir kokybiškai pailsėti.