Kaip sėkmingai kibti į darbus?

Norėdami ramių atostogų svarbius ir neatidėliotinus darbus perleidžiame kolegoms ir, el. pašte palikę automatinį atsakymą apie atostogas, stengiamės pailsėti nuo darbo rutinos. Tačiau į atostogų pabaigą dažnai imame nerimauti, nes darbe laukia elektroniniais laiškais užtvindyta pašto dėžutė ir įtampą kelianti darbų lavina. Tą patį jausmą neretai patiriame ir prasidėjus rudeniui. Ką daryti, kad jau pirmosiomis darbo savaitėmis neišeikvotume poilsiaujant įkrautos savo „baterijos“?

Tam, kad atostogų poilsis nedingtų per greitai, reikėtų pasiruošti sklandaus „nutūpimo“ į darbą planą. Juk planuoti reikia ne tik atostogas, bet ir sklandų sugrįžimą po jų. Štai keli patarimai, kurie leis lengviau grįžti į įprastą darbo tempą.

Nusimatykime „pereinamąjį laiką“

Baigiantis atostogoms mintys neišvengiamai krypsta darbų link: galvojame apie laukiančias situacijas, svarstome profesinius ar asmeninius karjeros klausimus. Tačiau pasiruošimas grįžimui į darbą nereiškia, kad jau atostogų pabaigoje reikėtų imtis tikrinti paštą, atsakinėti į darbines žinutes ir planuoti konkrečias užduotis.

Taupydami kalendorinių atostogų dienas kai kurie žmonės vos grįžę iš kelionės jau kitą rytą, net neišsimiegoję skuba į darbą. Tai yra klaida, ir patariame to nedaryti. Sėkmingam „nusileidimui“ į darbų sūkurį prieš tai patartina ne tik gerai išsimiegoti, bet ir nusimatyti bent vieną neintensyvią dieną, kuomet galėsite vėl priprasti prie aplinkos ir darbo užduočių.

Turėkime planą

Ar turite planą, kaip po atostogų suvaldyti susikaupusių elektroninių laiškų laviną? Tam yra įvairių būdų. Vieni imasi radikaliojo – vos grįžę ištrina neperskaitytus laiškus, nes vadovaujasi principu, kad tie, kuriems svarbu, susisieks pakartotinai. Kiti pradeda nuo naujausių laiškų, kuriuose būna aktualiausia informacija – tokiu būdu paaiškėja, kurie klausimai jau nebėra aktualūs.

Dažnai vos pasitikrinę elektroninį paštą žmonės pasiduoda stresui, įtampą didina ir naujos užduotys, atsirandančios dar nespėjus įsivažiuoti. Todėl yra svarbu susidėlioti prioritetus, neužsimoti atlikti visų susikaupusių darbų per vieną dieną ir nepasiduoti nerimui. Antraip labai lengva išvaistyti per atostogas sukauptą energijos rezervą. O juk savo energiją turime valdyti ir naudoti apgalvotai ir taupiai – jos mums turi užtekti iki kitų atostogų.

O juk savo energiją turime valdyti ir naudoti apgalvotai ir taupiai – jos mums turi užtekti iki kitų atostogų.

Kiek atostogų užtenka?

Tyrimai patvirtina, kad po mėnesio poilsio įsivažiuoti į darbus užtrunka ilgiau, nei sugrįžus po poros dienų poilsinės išvykos. Visgi trumpomis atostogomis pernelyg žavėtis nereiktų. Trumpa pertrauka yra puiki išeitis, kai žmogus pajunta, kad yra pervargęs ir poilsio jam reikia neatidėliojant. Tačiau visaverčiam atsipalaidavimui būtina skirti daugiau laiko ir kelios dienos nėra išeitis.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad esant galimybei geriausia atostogoms skirti keturias savaites. Tuomet pirmąją savaitę mintimis vis dar grįžtame prie darbinių rūpesčių, antrąją – po truputį atsipalaiduojame, trečiąją – jau ilsimės, o ketvirtą savaitę pradedame ruoštis sugrįžti į darbą. Žinoma, ne visi galime sau leisti poilsiauti po mėnesį. Tačiau kad ir kiek truktų atostogos, reikia turėti omenyje, jog kuo arčiau jų pabaiga, tuo sunkiau atsipalaiduoti, todėl svarbiausia iki tol spėti visiškai „išvalyti“ mintis ir kokybiškai pailsėti.


Šiame straipsnyje: darbasatostogos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    11
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    11
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių