Kaip mokytojus moko instrukcijos

Kad visa tai virstų tikrove, Seimas turi priimti vyriausybės parengtas įstatymo pataisas. Premjeras teigia, kad pataisoms pritarus, mokytojų atlyginimas didės vidutiniškai 200 eurų ir ne tik užtikrins didesnį mokytojų saugumą, bet ir pagerins ugdymo kokybę.

Dėl pirmojo dalyko sunku ginčytis. Daugiau uždirbdamas mokytojas tikrai jausis saugesnis, jis turės daugiau pinigų nusipirkti knygą ir laiko ją perskaityti, nes neturės prasimanyti pinigų papildomais darbais greta pagrindinio. Bet ar tikrai etatinė apmokėjimo sistema ir tiktai ji išgelbės mokytojo profesiją ir padės paversti prestižine, kaip skelbia viena išgarsinta idėja Lietuvai? (Kad ji gera ir reikalinga greičiausiai mažai kas abejoja; kas tiksliai nustato, kad profesija yra prestižinė ir kokiais konkrečiais žingsniais to pasiekti, mažai kas yra pasakęs. Bent jau iš tų, kas priima sprendimus).

Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose paplito matematikos uždavinio –standartizuoto testo – antraklasiams tekstas ir instrukcija, kaip vertinti sprendimus. Vaiko atsakymas, kad turėdamas 91 eurą jis gali nusipirkti 80 eurų kainuojantį smuiką – pagal testo vertinimo instrukciją – tevertas nulio taškų, nes mokinys nepaaiškino, jog 91 yra daugiau už 80.

Įrašą paskelbęs matematikas pajuokavo, kad abejoja, ar pats teisingai išspręstų tokį testą. Ir sukėlė aktyvią diskusiją – ar tokiais vertinimais vaikas skatinamas mąstyti, ar tiktai išmokti, ko iš jo reikalaujama pagal instrukcijas. Mokiniai netruko pasidalinti patirtimi, kad paskutinėse klasėse mokytojai rodo, kaip atlikti testus, kad sprendimai atitiktų tas instrukcijas, nes kitaip, jeigu atsakymas ir bus teisingas, gero įvertinimo jie negautų.

Instrukcijos ir jų kūrėjai irgi atsiėmė savo. Vieni jas rašančius biurokratus  pavadino parazitais, o vykdančiuosius mokytojus – vaikų baudėjais, kurie atsijungia savo protą.

Taip pat buvo sakančių, kad mokytojai nekalti, nes patys yra įsprausti į rėmus.

Buvo ir mokykloje dirbusi lituanistė, kuri paklausė – jeigu mokytojas be instrukcijos nesugeba įvertinti antros klasės uždavinio, tai kas tuomet dedasi su vyresniųjų klasių sudėtingais rašiniais.

Ir dar kažkas paklausė – o kas, jeigu ne mokytojai turi kelti į viešumą tokias instrukcijas ir klausti, kam jos reikalingos, kokiu būdu mokinyje padeda ugdyti žmogų, ne paklusniai vykdantį, bet besidomintį, mąstantį ir kuriantį. Ir kada mokytojai išeis į gatves – ne dėl atlyginimų, o dėl to, kad biurokratinės instrukcijos jiems tokio žmogaus auginti neleidžia.