Kaip išsaugoti Lietuvos ir Lenkijos auksinį rudenį?

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai išgyvena šiltą auksinį rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis gavo „Metų žmogaus“ apdovanojimą Krynicos ekonomikos forume iš Lenkijos vyriausybės vadovo rankų, į Vilnių atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czeputowiczius.

Kaimyninės šalies diplomatijos vadovas su oficialiu vizitu atvyksta praėjus septyneriems metams. Tai grėsmingai ilga pertrauka, kuri turėtų pamokyti abiejų šalių politikus, kad regiono saugumas ir stabilumas svarbiau už asmenines ambicijas, o užsienio politikos prioritetai turi rūpėti labiau už emocijas ir parapijines problemas. Tik ar bus padarytos išvados?

Iš šios dienos perspektyvos atrodo, kad situacija suteikia optimizmo. Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo kryptimi ryžtingai dirba prezidentės ir premjero komandos. Perkrovimas su dešiniųjų valdoma Lenkija didele dalimi įvyko ministro pirmininko iniciatyva.

Saulius Skvernelis neslepia ambicijų stipriau įsijungti į užsienio politikos formavimą, bet be kaimynų lenkų daug kitų pasiekimų neturi. Jis dar 2016 metų lapkritį, pasibaigus rinkimams, prieš paskyrimą į premjero postą, surado galimybę išgerti bokalą alaus su Jaroslawu Kaczynskiu viename Varšuvos bare. Dar vienas neformalus susitikimas už uždarų durų Lenkijoje įvyko pernai.

Kokį vaidmenį dabartinėje Lenkijos politinėje sistemoje vaidina J. Kaczynskis, aiškinti nereikia. Verta atkreipti dėmesį, ką politiniame portfelyje lenkų politiniam lyderiui atvežė S. Skvernelis. Tai nebuvo lenkų tautinės mažumos Lietuvos reikalai, dėl kurių trenkė durimis garsusis Radoslawas Sikorskis, pažadėdamas, kad jo kojos Vilniuje nebus, kol nebus išpildyti Valdemaro Tomaševskio keliami reikalavimai. S. Skvernelis pradėjo tartis dėl „Orlen Lietuva“ reikalų. Tokiu būdu ne tik pradėjo spręstis vienas didžiausių pastarųjų metų konfliktas verslo srityje, bet buvo išsaugota Lietuvos reputacija Europos Sąjungos institucijose, turint omenyje naftos perdirbimo įmonės ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“.

Tuo tarpu Prezidentūra ieškojo ir surado – diplomatiškesnius, lyginant su premjeru – dialogo kelius su 2015 metais išrinktu Andrzejumi Duda. Abi pusės buvo tikros, kad tylėjimo siena, anksčiau palaikoma Bronislawo Komorowskio – neturi prasmės. Be to, Dalia Grybauskaitė aiškiai nori užbaigti prezidentavimą ne tik atsisakiusi tarpvalstybinių santykių su Lenkija užšaldymo koncepcijos, bet ir palikti užsienio politikos viziją, einančią plačiau už Šalčininkų ir Seinų horizontų. Šių metų vasarį įvyko A. Dudos oficialus vizitas į Vilnių, jis truko net keturias dienas. Abiejų valstybės vadovai parodė, kad moka ne tik paminėti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, bet ir tartis dėl įvairių dvišalių santykių klausimų, o pastarųjų sąrašas nėra trumpas.

Žinoma, ne visiems šis Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas patinka. Palikime išorinius aktorius – tai tema atskiram straipsniui. Abiejose šalyse pasigirdo pasvarstymų, kas kam šiuo metu labiau yra reikalingas šis atšilimas, kas labiau nuolaidžiauja. Politinių svarstyklių preciziškumas – kai nesilpnėja Rusijos agresyvumas Rytų Europoje, vyksta informaciniai karai, o Europos Sąjunga vis yra krečiama naujomis krizėmis – vargu, ar įmanomas.

„Teisės ir teisingumo“ oponentai Varšuvoje nuolat primena apie pašlijusius santykius tarp Lenkijos ir Europos Komisijos, apie vis kabančią ore galimybę suspenduoti Lenkijos balsą ES Taryboje, atsižvelgiant į neigiamai Briuselyje vertinamą teismų reformą. Nuolat rengiamos demonstracijos didžiausiuose Lenkijos miestuose primena, kad didelė dalis lenkų nepritaria J. Kaczynskio kuriamai ketvirtajai Respublikai (Žečpospolitai) ir realizuojamoms permainoms. Šiame kontekste Lietuva gali būti paprašyta susilaikyti ar net paremti Lenkiją, jei Briuselyje išmuš sprendimų valanda.

Iš kitos pusės, nepasitvirtino lenkų kairiųjų ir liberalų prognozės, kad konservatoriai nesuras sąjungininkų tarptautinėje politikoje, o išoriniai ekonominiai santykiai patirs fiasko. Lenkijos ekonomikos rodikliai pagerėjo, netrūksta užsienio investuotojų, o lenkų užsienio politikos formuotojai surado bendraminčių Donald Trumpo administracijoje ir kai kuriose ES šalyse. Stiprėja Lenkijos pozicijos NATO rėmuose, Varšuva ryžtingai laikosi antiputiniškų pozicijų ir nesiruošia nuolaidžiauti Maskvai.

Prezidento A. Dudos rugsėjo 18 dienos vizitas Vašingtone puikiai iliustruos intensyvius dvišalius santykius su JAV. Be to, Lenkijos projekcijos telkti posocialistines šalis bendroms iniciatyvoms ES viduje suburia vis daugiau simpatikų. Be abejo, tai meta šešėlį santykiams su pagrindiniais aktoriais – Vokietija ir Prancūzija. Tas lenkų-vokiečių ir lenkų-prancūzų disonansas yra ir bus iššūkiu Lietuvai, ypatingai rimtesnėse diskusijoje dėl Sąjungos gilesnės integracijos, kurios šalininkais yra pagrindiniai bendrijos aktoriai.

Iš kitos pusės, Šiaurės Atlanto aljanso rytinio flango stiprinimas, JAV kariuomenės didesnis pritraukimas į Vidurio ir Rytų Europą, karinės techninės bendras pirkimas, glaudus bendradarbiavimas informacinėje erdvėje stabdant Rusijos propagandą – visa tai suartina ir suartins abi šalis kaip niekada anksčiau.

Lenkijos ambicijos stiprinti energetinę regiono nepriklausomybę nuo Rusijos, primenant Europos Sąjungai solidarumo būtinumą, atitinka mūsų valstybės saugumo gaires. Elektros jungtis ir pigesnių dujų perspektyva – tai prioritetai, kurie ilgam suriša valstybės. Bendras kalbėjimas Europoje ir Jungtinėse Valstijose dėl Astravo branduolinės jėgainės, „Nord Stream“ gali atnešti papildomų dividendų.

Šalia briuselinių „skersvėjų“ Lietuvos – Lenkijos santykiams gali pakišti koją tautinių mažumų reikalų sprendimas. Lietuvos valdžia vis nesukuria ilgalaikio veiksmų plano, platesnės vizijos šiuo klausimu. Negali būti taip, kad namų darbų dėl Lietuvos lenkų padėties sąrašas yra formuojamas Varšuvoje ir įteikiamas dvišalių susitikimų proga.

Naivu būtų tikėtis, kad Lenkijos dešiniųjų valdžiai nerūpės tautiečių padėtis, jų teisės, švietimo ir kultūros būklė Lietuvoje.

Jei Lietuvos vyriausybė, ar Švietimo ir mokslo ministerija neformuoja sau lenkų tautinės mažumos integravimo uždavinių, nesiaiškina jų pagrindinių poreikių, jei nemato šitų iššūkių pilietinės visuomenės, valstybės saugumo, žmogaus teisių plėtros kontekste – tie klausimai gali priminti apie save nebūtinai tinkamu laiku ir tinkamame kontekste.

Gal suskambės pernelyg alegoriškai, bet Georgijaus juostelės prievaizdas vis dar vaikšto virš Lietuvos ir visos Vidurio bei Rytų Europos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
zinoma ,kvaila butu del kitatauciu uzgaidu! keisti lietuvishka abecele mes privalome gerbti savo tautines nuostatas[kurios gyvuoja simtmeciais] as myliu Lenkija taciau cia LIETUVA ir tie Tamaseviciai apkursta [[[]] ,kad tie lenkai,kurie nenori gyventi savo tautineje tevynejeLenkijoje[tarpkitko -labia vaizdingoje ir didingoje!]]]] jie apkursta jog nevalia svetingoje Lietuvoje reikalauti idiegti lenkiskumo APRAISHKAS,,,buti Lietuvos pilieciu reiskia ----pripazinti ir priimti tos valstybes reikalavimus[Lietuvos] kitu atveju rodant nepasitenkinima ar net "revoliuciskas"nuotaikas---tas INDIVIDAS negali buti mano valstybes pilietis!! tai vadinasi kontra! o visumoje -pasidziaukime gerais santykiais su protinga Lenkija ir I kilnius santykius nemeskime mazumu deguto tai kiemo zaidimas neishpruseliu,, blogo takto sveciu -pasalieciu,

Anonimas

Anonimas portretas
ir vel subine laizom lenkams ,juokinga

kaunietė

kaunietė portretas
Pagal dabartinę Lietuvos valdžios politiką "auksinio rudens" su Lenkija išsaugojimas reikštų dar labiau pataikauti ir įsiteigti Varšuvai - įtvirtinti rašybą lenkakalbių pasuose ir Vilnijos krašto vietovardžiuose, atiduoti kuo daugiau pastatų Vilniuje, kur įsikurtų lenkiškos įstaigos, perduoti daugiau vienuolynų, ne tik pranciškonų vienuolyną Vilniuje, lenkakalbių mokykloms leisti svarankiškai tvarkytis ir t.t. Pradžiai užtenka. Reikalui esant, jei Lenkija užsinorės - atiduosim visą Vilnijos kraštą su sostine Vilniumi. Nes lenkai yra mūsų STRATEGINIAI PARTNERIAI, o mes esame geručiai, nuolankūs kaimynai
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Laisvės ir tolerancijos kelyje
    Laisvės ir tolerancijos kelyje

    Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojo...

  • Apie laimę
    Apie laimę

    Kai kas šiandien švenčia Laimės dieną. Idiliškas vaizdelis: tėvai laimingi su vaikais, vaikai – su tėvais. Deja, neretai, tos laimės pritrūkus, tėvai atsiduria senelių namuose, šiais laikais dažnai vadinamais &scaron...

    2
  • Atsakomybė už pokyčius
    Atsakomybė už pokyčius

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo pranešimas, jog Klaipėdoje prieš mero rinkimų antrąjį turą vienos uostamiesčio mokyklos vadovas ir rinkimų komisijos pirmininkas ragino balsuoti už vieną kandidatų. ...

    1
  • Rinkimų koziriai – širdys?
    Rinkimų koziriai – širdys?

    Kauniečiai – laimės kūdikiai, savo merą išsirinko vienu ypu, be jokių antrųjų pasispardymų. Ir ne tik jie. Iš viso 19 savivaldybių gyventojai pasirinko savo artimiausią aukščiausiąjį vadovą pirmuoju bandymu. O št...

    1
  • Pagrindinis klausimas, padedantis apsispręsti dėl pensijų kaupimo
    Pagrindinis klausimas, padedantis apsispręsti dėl pensijų kaupimo

    Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lė&scaro...

    3
  • Geopolitinių iliuzijų seansai
    Geopolitinių iliuzijų seansai

    Pergalingai baigėsi vieni rinkimai, tuoj griaudės kiti, kurie, kaip jau dabar matyti, bus gerokai triukšmingesni už pirmuosius. ...

    7
  • Be konkurentų
    Be konkurentų

    Kadangi Kaunas yra Kaunas, antro merų rinkimo turo nebus. Mylmeras gali ramiai žengti į savo įprastą kabinetą, koja atidarydamas duris. ...

    53
  • Nauji imperatoriaus drabužiai
    Nauji imperatoriaus drabužiai

    Okinavos saloje 1945 m. balandžio 1 – birželio 22 d. vykusių kautynių nuožmumas sukrėtė JAV valdžią, armiją bei naująjį JAV prezidentą Harry S.Trumaną (1884–1972). Pastarasis, mirus Franklinui Delano Rooseveltui (1882–1945), 194...

    11
  • Jautrumo genas
    Jautrumo genas

    Ar jums teko lankytis Mokesčių inspekcijoje? Žinoma, be svarbių reikalų ten nevaikštoma, tačiau rekomenduočiau – puiki galimybė pasitikrinti savo, kaip piliečio, vertę. Štai aš po vizito ten pasijutau absoliutus nulis. O ka...

    1
  • Gyventi ir leisti gyventi
    Gyventi ir leisti gyventi

    Džiaugiuosi už šiuolaikinius vaikus. Atmetus tokius baubus kaip planšetės, pakeitusios spalvinimo knygeles, ar "YouTube" – pasaką skaitančią mamą, jų vaikystėje esama ir teigiamų aspektų. Vienas jų – patyčių pr...

    13
Daugiau straipsnių