Kaip daugiabučiai laimėjo prieš žvyrkelius

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai.

Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

Naujieji išaušo ramesni centriniu šildymu besinaudojantiems daugiabučių gyventojams – jiems lengvatinis 9 procentų PVM tarifas pratęstas pusmečiui. Sprendimas atidėti lengvatos panaikinimą ir per tą laiką pakeisti ir patobulinti šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmą – išmintingas. Dar pirmosios Kazimiros Prunskienės vyriausybės patirtis pamokė: pradžioje - kompensacijos, ir tik po to – kainos.

Reikia tikėtis, kad šįkart tai tikrai paskutinis lengvatos pratęsimas - lengvatą tikrai reikia naikinti. Dar 2009 metais konservatorių vyriausybė Lietuvai parinko PVM lengvatų naikinimo kelią ir tik dėl visų Seimų silpnadvasiškumo, ši lengvata vis dar galioja. Ydinga ji tuo, kad iš visų šildymo rūšių išskiria tik vieną - centrinį šildymą. Lengvata nėra taikli, nes taikoma visiems, nepriklausomai nuo pajamų. Be to, Lietuvoje veikia šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, kuris yra painesnis, darbaimlesnis, sudėtingesnis, bet taiklesnis, parama atitenka tik tiems, kam jos labiausiai reikia.

Su pačia lengvata, kaip ir viskas būtų aišku, bet užvirusi diskusija dėl PVM lengvatos šildymui buvo labai iškalbinga. Politikai pademonstravo visą savo išminties, vertybių ir pozicijos reliatyvumą ir tada, kai žėrė argumentus už šildymo lengvatą, ir tada, kai svarstė, o kokiomis gi lėšomis šią lengvatą finansuoti.

Visada prieš PVM išimtis buvę ir patys panaikinę eilę PVM lengvatų konservatoriai staiga tapo uolūs šildymo lengvatos rėmėjai. Argumentai svyravo nuo valstiečių sąmokslo prieš miestiečius, kurie didžiąja dalimi ir naudojasi centralizuoto šildymo paslauga, iki to, kad, laimei, skirtingai nuo kokios paukštienos lengvatos, šioji lengvata atitenka vartotojui. Dar buvo teigiama, kad lengvatą naikinti tiesiog ne laikas. Kad tai reikia daryti, kai šilumos kainos mažėja. Beje, šilumos kainos kaip tik dabar ir mažėja – per praėjusius metus sumažėjo vidutiniškai beveik 17 procentų.

Be cirko neapsieita ir tada, kai Seime buvo balsuojama iš kokio gi šaltinio bus finansuojama pratęsta PVM lengvata šildymui. Valdantieji nusprendė eilinį kartą įkišti ranką į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Spėkite, kas labiausiai tam pasipriešino? Ogi šį precedentą sukūrę konservatoriai! Konservatoriai piktinosi kelių finansavimo „eilute su žvaigždute“, nors būtent patys yra tos žvaigždutės išradėjai! Balsavimas vyko net kelis kartus, tol, kol buvo nubalsuota „kaip reikia“. Televizijos kameros tuo tarpu užfiksavo, kaip Seimo nariai šokinėja iš savo vietų ir maigo svetimus balsavimo mygtukus!

Štai taip daugiabučiai laimėjo prieš žvyrkelius. O Seimas eilinį kartą praleido progą kilstelėti savo reputaciją žmonių akyse.


Šiame straipsnyje: mokesčiaiPVM šildymuivaldžia

NAUJAUSI KOMENTARAI

mmm

mmm portretas
Citata-Laisvos rinkos instituta reiketu uzdrausti,o tokius veikejus,kaip leontjevos,vainienes,silenai ir simasiai teisti...tiek metu zmonem pudrina prota savo liberpididejom gindami turtuolius.

bondas

bondas portretas
bet pati jau panešiota

Anonimas

Anonimas portretas
Gražūs karoliai... :-)
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių