- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo.
Tad net pačiai kiek keista dėl ūmiai kilusio noro padėkoti Lietuvos jaunuomenei. Kaip gerai, kad bendrapiliečiai nuo -niolikos iki tol, kol jauni būna ne tik širdimi, bet ir pagal objektyvius parametrus, yra egocentriški tinginiai, kuriems nusispjauti į klimato kaitą. Taip, jie rūpinasi benamiais keturkojais, bet nei patys eina iš proto dėl vidutinės metinės temperatūros, nei kitų dėl to nekankina. Apie gamtą dažniausiai galvoja, kai planuoja, kur čilinti ir grilinti. Štai nesenais ikikovidiniais laikais Vakarų šalių jaunuoliai penktadieniais it į atlaidus traukdavo į streikais pavadintas demonstracijas. Esą, kokia prasmė mokytis, jei tuoj bus pasaulio pabaiga? Tuo metu, kai jaunieji vokiečiai, švedai ar kanadiečiai svaidėsi prakeiksmais orą teršiančiai pramonei ir saugodami ozono sluoksnį važinėjo nepatogiais traukiniais, mūsų tautiečiai, jei ir bėgo iš pamokų ar paskaitų, tai tik todėl, kad tingėjo mokytis ar buvo nučiupę kokį pigų aviabilietą.
Pandemija kuriam laikui atvėsino aplinkosaugos aistras, bet jos sugrįžo dar labiau įkaitusios. Ačiū mūsų jaunimui, ne į Lietuvą.
Pandemija kuriam laikui atvėsino aplinkosaugos aistras, bet jos sugrįžo dar labiau įkaitusios. Ačiū mūsų jaunimui, ne į Lietuvą. Vokietijoje penktadieniniai protestuotojai ir jiems prijaučiantys, pasivadinę apokaliptine Paskutiniąja karta, klimato kaitą stabdyti pradėjo klijuodamiesi prie eksponatų muziejuose, automobilių, asfalto ir net ketina pradėti kovą su neva labiausiai gamtą teršiančiais superturtingaisiais. Tokios akcijos jie ne tik paralyžiuoja bendrapiliečių gyvenimą, sėja abejonių protestuotojų adekvatumu – per miljoną eurų perkopusi baudų suma ir planas rudenį pasiekti „socialinį lūžį“ kelia abejonių dėl viso šio gamtosauginio vajaus skaidrumo ir kėslų. Atrodo, kad gyventi su jaunimu, kuris aplinka rūpinasi lietuviškuoju būdu, gamtoje čilindamas ir grilindamas, gerokai saugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
