Kada kils palūkanos?

Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų, kad neigiamų ir nulinių palūkanų era artėja prie pabaigos.

Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, pasiekti, kad metinė infliacija būtų artima 2 proc. Euro zonoje infliacija šio lygio nesiekia nuo 2013 metų vasaros, o prieš porą metų net vyravo defliacija, tai reiškia, kad vartojimo kainos mažėjo. Nors to priežastis buvo atpigusi nafta ir kitos žaliavos, ECB baiminosi defliacinės spiralės – kainų ir atlyginimų mažėjimo – todėl ėmėsi itin agresyvios skatinančios monetarinės politikos.

Bazinės palūkanos vis dar nulinės, o ECB pinigų pasiūlą per mėnesį padidina 60 mlrd. eurų – už tokią sumą perka įvairius vertybinius popierius. Tokį monetarinį skatinimą ECB žada tęsti dar bent iki šių metų pabaigos. Dėl to pastaruosius du su puse metų tarpbankinės palūkanos buvo neigiamos, o indėlininkai negalėjo tikėtis apčiuopiamų palūkanų už savo santaupas. Kita vertus, tai buvo palanki situacija besiskolinantiems, nes vidutinės būsto paskolų palūkanos siekė tik apie 2 procentus. Už panašią kainą skolinasi ir įmonės – vidutinės palūkanos svyruoja tarp 2 ir 2,5 procentų.

Šiuo metu rinkos lūkesčiai vis dar labai nuosaikūs – EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad tarpbankinės palūkanos teigiamomis greičiausiai taps tik 2019 metų vasarą. Kitaip sakant, tikimasi labai lėto palūkanų normalizavimo proceso. Vis tik daugelis ekonominių rodiklių signalizuoja, kad šie lūkesčiai gali būti nepagrįsti. ECB netrukus turės pradėti ruoštis keisti pinigų politikos kryptį, o pirmos to užuominos gali pasirodyti jau visai netrukus – birželio pradžioje vyksiančio valdančiosios tarybos susitikimo Taline metu. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bazines palūkanas ECB pirmą kartą padidins kitų metų gruodį, o EURIBOR didėti turėtų pradėti jau antrąjį šių metų pusmetį.

Santaupų turintys asmenys gali pradėti tikėtis teigiamų indėlių palūkanų, o paskolų turintys turi ruoštis pamažu didėsiančiai skolinimosi kainai, tačiau prieš dešimtmetį buvusių palūkanų greitai nepamatysime.

Nuo šių metų pradžios euro zonos infliacija jau yra arti ECB tikslo, nors pagrindinė to priežastis yra pabrangę energetiniai ištekliai. Pernai atlyginimų augimas euro zonoje siekė tik apie 1,5 procento ir kol kas nesukūrė pagrindo perteklinės infliacijos baimei. Tačiau spartėjantis euro zonos ekonomikos augimas, gerėjantys lūkesčiai, stabiliai mažėjantis nedarbo lygis, didėjančios gyventojų ir įmonių kreditavimo apimtys rodo, kad įsibėgės ir atlyginimų bei kainų augimas. ECB šių tendencijų ignoruoti nebegalės ir turės keisti pinigų politikos kryptį.

Tiesa, greta ekonominių veiksnių yra ir politinės aplinkybės, verčiančios ECB neskubėti pranešti apie monetarinio skatinimo pabaigą. Nors rinkimai Prancūzijoje baigėsi be didelių netikėtumų ir nesukėlė pavojaus pinigų sąjungos stabilumui, netolimoje ateityje laukia dar vienas barjeras – Italijos parlamento rinkimai. Populistinių jėgų pergalė ir referendumas dėl Italijos narystės euro zonoje sukrėstų pasitikėjimą daugeliu euro zonos valstybių ir didintų jų skolinimosi kainą. Esant tokioms aplinkybėms ECB vėl turėtų atlikti nemalonią, bet svarbią – paskutinio gelbėtojo – funkciją.

Daugelis jau spėjo pamiršti, kad pasaulinės finansų krizės išvakarėse EURIBOR siekė apie 5 proc., o vidutinės būsto paskolos palūkanos buvo pasiekusios apie 6 procentus. Vis tik mažai tikėtina, kad net ir sparčiau atsigaunant euro zonos ekonomikai palūkanos per kelerius metus galėtų pakilti iki prieš dešimtmetį buvusio lygio. Santaupų turintys asmenys gali pradėti tikėtis teigiamų indėlių palūkanų, o paskolų turintys turi ruoštis pamažu didėsiančiai skolinimosi kainai, tačiau prieš dešimtmetį buvusių palūkanų greitai nepamatysime. Tiesą sakant, yra nemaža tikimybė, kad jų mes nebepamatysime niekada.


Šiame straipsnyje: bankaipalūkanos

NAUJAUSI KOMENTARAI

irdar

irdar portretas
bankuose zmones laiko VIRS10 MI-LI-JAAARDUUUU !ir nemokes NIEKADA jokiu "palukanu",kai naudojami zmoniu pinigai UZ DYKA,o tu beverciu ievru ir toliau kas diena spausdina ,niekuom nepadengdami:arteja KRACHAS?!?

Kada, kada...

Kada, kada... portretas
Tik tada, kai algos bus išmokamos grynais, o į bankus atlyginimai bus pervedami tik tiems, kurie patys to pageidauja. Kitaip tariant, niekada. Kam bankams stengtis prisivilioti daugiau klientų, kai žmonės ir taip prievarta į bankus suvaromi? Kol valdžia šoka pagal bankų dūdelę, tol bankai gali išsidirbinėti kiek tik jiems patinka - palūkanų nemokėti, mokesčius už kiekvieną nieką lupti, netgi išduodamas pinigų sumas riboti, jei jiems tai patogiau. O kai nebeliks grynųjų (link to einama), tada bus dar gražiau!

roor

roor portretas
Palūkanų nėra jau ne 3, o dešimt metų. Ir nebebus, nes anksčiau pinigai buvo dengti auksu, o dabar juos bankai tiesiog atsispausdina. Tai kam jiems mokėti žmonėms palūkanas už skolinimasi?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Komunalinė laisvės devalvacija
    Komunalinė laisvės devalvacija

    Nors praėjo jau 34 metai nuo bolševikmečio, tačiau ir vėl stebime paradoksą – vis agresyviau veisiasi tie, kuriems laisva Lietuva – anoks čia gėris. Nepriklausomybė jiems ne tik ne vertybė, bet ir atsainių abejonių objektas. Ką d...

    1
  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
Daugiau straipsnių