- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas brandesnis lietuvis, prisimindamas sovietmetį, yra linkęs akcentuoti, kad jis ir anais laikais buvo nepriklausomybės šalininkas, patriotas, nepraleidęs progos besti aštresnį žodį kompartijos adresu ir, skambant SSRS himnui, tyliai gadinti ozoną.
Taip taip, visi buvo tokie patriotiški, tokie laisvės šaukliai, kad net keista, kaip tie sovietai šalies kūne parazitavo pusę amžiaus.
Tik kas anuomet valdiškomis "sosiskomis" prasmirdusiose dainų šventėse tūkstančiais balsų raugėjo: "Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas"? Kas tapdavo pionieriais, segėsi komjaunimo ženklelį į atlapą ir savo noru įsirašydavo į SSRS Komunistų partiją? Kokios bolševikinės amebos tuntais vilko gvazdikus prie Lenino paminklo ir barstė prosovietinius pamokymus atviruose partiniuose susirinkimuose?
Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.
Visi buvome sušikti kolaborantai. Prisitaikėliai, kurie laukė talono patalynei. Kurie profsąjungos susirinkime mušdavosi dėl paskyros jugoslaviškų baldų komplektui arba trečiam žiguliui. Todėl ir valdė mus Stalinas su L.Brežnevu, o ne A.Smetona.
Jei vogei tualetinį popierių iš Vykdomojo komiteto arba pažandes iš mėsos kombinato, dar nereiškia, kad buvai disidentas. Disidentai buvo A.Terleckas, V.Bogušis, S.Tamkevičius, N.Sadūnaitė – pagarba jiems. Bet ir juos anais laikais kolaboruojantys "normalūs žmonės" laikė nenormaliais: argi protinga priešgyniauti gremėzdiškame tautų lageryje, kur tų pačių lietuvių dominuojamas teismas galėjo sušaudyti?
Vis dėlto laisvės siekis išties ruseno kažkur giliai, kažkur mažytėse sielos sodybėlėse. Ten, kur nepasiekdavo nei stalininis Baudžiamasis kodeksas, nei sekinantis baldų talono troškimas.
Tai mus ir išgelbėjo. Išgelbėjo instinktyvus geidulys išsiveržti iš aptvaro. Siekis viską turėti be talono. Pagaliau – noras būti žmogumi, o ne totalitarinės sistemos nieku. Bet tai ir visi nuopelnai.
Taigi klijuoti sau disidento etiketės šiandien daugeliui nederėtų, nes tai būtų veidmainiška. Kaip ir segtis neužmirštuolę vietoj komjaunimo ženklelio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...