Ką galima greitai pakeisti Lietuvoje?

Reformuoti mokesčius Lietuvoje galima per keletą naktinių Seimo posėdžių. Jei jau pradėjome taip daryti, tai paverskime tokį paprotį mūsų privalumu. Mokesčiais skatinkime jau 2010 metais vartotojus ir juridinius asmenis sumažinti priklausomybę nuo iškasamo kuro.

Sustiprėjusi tokio pobūdžio rinka greitai suras, ką eksportuoti. Jei malkos Lietuvoje brangs, išmoksime jas gerai paruošti, galėsime vežti jas į užsienį, nes ir ten jų paklausa neabejotinai kils.

Malkos yra tik lengvai aprašomas pavyzdys, realiai rinka pati suras tai, kas geriausiai tinka rytdienos ekonomikoje. Konkrečiau kalbant, reikėtų rinkti padidintus mokesčius už anglies, dujų bei naftos produktų naudojimą proporcionaliai sunaudotos energijos kiekiui.

Bet atiduoti tuos pinigus verslams ir gyventojams reikėtų proporcingai jų pajamoms. Tai priverstų ir mokslą, ir verslą pereiti prie naujoviškų technologijų. Riboti pageidautina ne pajamų didinimą, o iškasamo kuro vartojimą. Tie surinkti pinigai turėtų sugrįžti žmonėms bei juridiniams asmenims būtent pagal pajamas: kas gauna daugiau, tam daugiau sugrąžinama iš iškastinio turto apmokestinimo fondo.

Kita aštri problema - šiandien trūksta investicinio kapitalo. Pasinaudokime Seime įregistruotu įstatymo projektu. Priimkime įstatymą, kad kiekvienas Lietuvos pilietybę turintis asmuo yra laikomas Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis turi dar ir kitos valstybės pasą ar ne.

Priėmus tokį įstatymą, prasigyvenę užsienio lietuviai jau dabar drąsiau investuos gimtinėje. Tam užtektų kelių naktinių Seimo posėdžių, o naudos būtų nemažai, sprendžiant skaudžiausią mums visiems problemą. Jei Lietuvos pilietis, norėdamas normaliai gyventi užsienio valstybėje, priima ir tos valstybės pilietybę, tai dabar jam mes atimame Lietuvos pilietybę, sakydami, kad nenorime matyti nei jo, nei jo pinigų gimtinėje.

Gaila, nėra vietos aptarimui, kaip nustoti stumti jaunimą iš Lietuvos didelių skolų grėsme, kokios niekur užsieny nėra, išskyrus Rumuniją bei Rusiją. Tai irgi lengvai pataisoma įstatymais.


Šiame straipsnyje: lietuvos ekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

  • Kodėl neveikia psichologų patarimai?
    Kodėl neveikia psichologų patarimai?

    Neretai psichologų klausiama, ar galima patobulinti bendravimą, o jei taip,  prašoma išmokyti įvairių bendravimo technikų – konfliktams spręsti, emocijoms suvaldyti, atsikratyti manipuliatorių  ir taip toliau. ...

    1
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    1
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
  • E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?
    E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?

    Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsav...

    2
  • Mūsų haubicos jau ne mūsų?
    Mūsų haubicos jau ne mūsų?

    Dabar visi etatiniai patriotai bijo pratybų "Zapad". Tikras "zapadlo" – rusai mus okupuos iš Kaliningrado, Baltarusijos ir net Latvijos. Taip nupaišyta viešame bauginimų žemėlapyje, kurio autorius pripaistė, ...

    24
  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

    1
  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

Daugiau straipsnių