Ką atneš JAV prezidento rinkimų debatai?

Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą. Vyraujanti nuomonė, kad lapkritį JAV prezidente taps H. Clinton, kol kas nesikeičia ir ekonominėje plotmėje yra vertinama kaip neturėsianti reikšmingo efekto JAV ekonomikos raidai. Tačiau jei lūkesčiai apsiverstų ir augtų D. Trump šansai tapti JAV prezidentu, tai būtų vertinama kaip akivaizdus neigiamas veiksnys JAV ekonomikai ir finansų rinkoms. Tiesa, klausimas, kiek ilgam. Tokiose neapibrėžtose politinėse situacijose norom nenorom tenka prisiminti „Brexit“, kurį rinkos suvalgė labai greitai ir be didelio skausmo – taip tarsi tai nebūtų buvęs didžiulis sukrėtimas.

Antras savaitės įvykis (o gal, veikiau, „ne įvykis“, kaip kad darosi panašu) bus Alžyre vyksiantis OPEC šalių susitikimas. Regis, investuotojai ir spekuliantai labai staigiai prarado bet kokias viltis, kad Alžyre bus pasiektas susitarimas dėl naftos gavybos apimčių ir tokiu būdu nulemta naftos kainos kilimo tendencija. Penktadienį naftos kaina krito beveik 5 proc., ir tai buvo didžiausias neigiamas dienos pokytis daugiau nei per metus. OPEC šalys ir toliau pumpuoja naftą didžiausiais pajėgumais, ir sudėtinga matyti sprendimą, kuris leistų svarbiausioms OPEC narėms susitarti dėl gavybos ribojimo, bandant siekti aukštesnių naftos kainų. Panašu, kad Alžyro susitikimo išvakarėse girdimos tik tuščios kalbos, nes niekas nesiima iš pagrindų keisti susidariusios situacijos. Saudo Arabija tuo tarpu komunikuoja, kad šios savaitės susitikimas veikiau bus proga padiskutuoti, o ne priimti kokius nors sprendimus. Taigi nepanašu, kad iš šio labai ilgai laukto ir plačiai komentuojamo susitikimo bus apčiuopiamos naudos ar reikšmingų naftos kainos pokyčių.

Prekybininkų nuotaikų įtaka FED

Šią savaitę svarbiausi makroekonominiai duomenys bus susiję su lūkesčiais. Labiausiai stebimas bus antradienį skelbiamas rugsėjo mėnesio JAV „Markit PMI“ indeksas (pirkimų vadybininkų indeksas), rodantis pramonės sektoriaus pirkimų vadybininkų nuotaikas. Kai šis indeksas viršija reikšmę 50, tai rodo, kad sektorius plečiasi, ir atvirkščiai – žemesnė nei 50 reikšmė rodo sektoriaus traukimąsi. Laukiame, kad nuo 51,0 praeitą mėnesį indeksas galėjo pakilti iki 51,5 rugsėjį. Svarbu tai, kad dažnai šis indeksas leidžia prognozuoti artimiausio periodo BVP augimo tempus. Šįkart PMI indeksas dar svarbus ir tuo, kad į jį nemenką dėmesį kreips JAV centrinis bankas (FED), planuodamas savo veiksmus dėl JAV dolerio bazinės palūkanų normos kėlimo. Išėjus geram rodikliui, tikėtina, paaugs tikimybė, kad palūkanos bus didinamos dar šiemet. Šiuo metu tokio įvykio tikimybė siekia 55 proc. ir yra susitraukusi nuo maždaug 65 proc., užfiksuotų prieš keletą savaičių.

Nors buvo labai lauktas, FED posėdis praeitą trečiadienį didelių staigmenų nepateikė. Bazinė palūkanų norma liko nepakeista, ir spaudos konferencijos metu prieštaringų pranešimų ar pastebėjimų FED vadovė Janet Yellen taip pat nepateikė. Kadangi buvo labiau bijota atsargumo iš FED pusės, jo nesulaukus, akcijų rinkos staiga įgavo didelio optimizmo ir atstatė didžiąją dalį netekčių, patirtų per rugsėjo pradžioje įvykusį staigų kritimą, kurį buvome trumpam palaikę korekcija. Taigi, korekcija, regis, tuo ir baigėsi, ir grįžtame į įprastą rodiklių stebėjimo režimą.

Kiti šią savaitę skelbiami makroekonominiai rodikliai bus menkesnės svarbos. Antradienį skelbiamas JAV ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų skaičiaus kitimas rugpjūčio mėnesį greičiausiai bus nuviliantis – po 4,4 proc. metinio augimo liepos mėnesį, rugpjūčiui prognozuojamas 1,5 proc. susitraukimas. Antradienį skelbiami rugpjūčio mėnesio Vokietijos mažmeninės prekybos duomenys taip pat gali nuvilti, nes rugpjūčio mėnesį sąlygos vartotojų nuotaikoms buvo suprastėję, pirmiausiai, dėl aukštesnės naftos kainos. Šiaip ar taip, šie duomenys bus mažiau svarbūs, nes šią savaitę dominuos du šnekučiai – kandidatai į JAV prezidento postą.