Ką 2018-ųjų ekonomikai žada valdžia?

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, žinia, turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano. Tik tada piliečiams  galima orientuotis, kokios permainos jų laukia iš „valdiškų namų“. Taigi šiame plane numatytos net 357 skirtingo didumo ir sudėtingumo užduotys, kurios šiemet turės būti įgyvendintos. Daugiau nei pusė jų – ketvirtajame vyriausybės prioritete – darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra.

Tiesa, mūsų valdžia mėgsta džiazą. Pernai buvo apstu sprendimų, kurie nenumatyti programoje, bet įgyvendinti. Tie, kurie numatyti – neįgyvendinti arba įgyvendinti „laisvai interpretuojant“. Mūsų valdžia yra toks truputį pažadukas, pasakė, kad bus taip, bet gali padaryti ir kitaip. Žvelgiant į priemones, budrumo mums prireiks ir šiais metais.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, valdžia gali keisti mokesčius. Kaip tai darys – programoje kalbama užuominomis. Pavyzdžiui, citata „Galimybių mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo išimtis įvertinimas ir atitinkamų pasiūlymų pateikimas“ greičiausiai reiškia, kad ir toliau bus plečiama „Sodros“ įmokų bazė. Užduotis tradiciškai, lyg koks pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų, bus baigta ketvirtajame ketvirtyje, metų pabaigoje.

Taip pat metų pabaigoje sužinosime, ar bus taikomos „Sodros“ „lubos“, mat valdžiai reikėjo daug laiko, kad išsiaiškintų galimybes jas taikyti. Tuo tarpu „Sodros“ „grindys“ buvo įvestos be kokio nors analizavimo ir svarstymo, be programinės priemonės, ir netgi kai kurioms jų prieštaraujant. Programoje yra nuostata „Mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims nuoseklus mažinimas“. „Sodros“ „grindys“ asmenų, kurie negauna net minimalios algos, mokesčių naštą pakėlė reikšmingai.

Mokesčių srityje gresia ir kažkokia mįslinga „Mokesčių apskaičiavimo smulkiajam verslui paslauga“, kuri neva tai leis pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, o iš tiesų greičiausiai bus dar viena proga paišlaidauti išmaniosioms technologijoms.

Be to, kad numatoma peržiūrėti mokesčių už gamtinius išteklius tarifus, žinoma, irgi ketvirtajame ketvirtyje, daugiau keisti mokesčių planas nežada. Bet štai premjeras ir svarbiausioji šalies mokesčių inspektorė – žada. Premjeras žada pokyčių nekilnojamojo turto apmokestinimo srityje. Pokyčių šioje srityje jau prigaminta ir pernai, beje, irgi nenumatytų programoje. Mokesčių inspekcijos viršininkė irgi žvalgosi į gyventojų nuomojamą turtą, ten norima padidinti mokestines įplaukas. Priemonių plane apie tai irgi nieko nėra parašyta, matyt, reikia mokėti skaityti tarp eilučių.

Šiemet bus ir toks darbas atliekamas: „Alternatyvių kompleksinių priemonių, siekiant sumažinti cukraus vartojimą, parengimas, jų taikymo sąnaudų ir naudos vertinimo atlikimas ir pateikimas vyriausybei.“ Greičiausiai tai bus koks cukraus mokestis, fantazija tai gana ribota, nieko naujo čia ir nesugalvos.

Bene labiausiai lauktinas yra šis darbelis: „Baigiamojo (ex-post) vertinimo įdiegimas į teisėkūros proceso ciklą.“ Būtų gera proga išravėti visas nesąmones, kurių gana apsčiai ir per tiek metų, o ir per pastaruosius metus, prikurta.


Šiame straipsnyje: ekonomikavaldžiapažadai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių