- Rūta Vainienė, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, žinia, turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano. Tik tada piliečiams galima orientuotis, kokios permainos jų laukia iš „valdiškų namų“. Taigi šiame plane numatytos net 357 skirtingo didumo ir sudėtingumo užduotys, kurios šiemet turės būti įgyvendintos. Daugiau nei pusė jų – ketvirtajame vyriausybės prioritete – darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra.
Tiesa, mūsų valdžia mėgsta džiazą. Pernai buvo apstu sprendimų, kurie nenumatyti programoje, bet įgyvendinti. Tie, kurie numatyti – neįgyvendinti arba įgyvendinti „laisvai interpretuojant“. Mūsų valdžia yra toks truputį pažadukas, pasakė, kad bus taip, bet gali padaryti ir kitaip. Žvelgiant į priemones, budrumo mums prireiks ir šiais metais.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, valdžia gali keisti mokesčius. Kaip tai darys – programoje kalbama užuominomis. Pavyzdžiui, citata „Galimybių mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo išimtis įvertinimas ir atitinkamų pasiūlymų pateikimas“ greičiausiai reiškia, kad ir toliau bus plečiama „Sodros“ įmokų bazė. Užduotis tradiciškai, lyg koks pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų, bus baigta ketvirtajame ketvirtyje, metų pabaigoje.
Taip pat metų pabaigoje sužinosime, ar bus taikomos „Sodros“ „lubos“, mat valdžiai reikėjo daug laiko, kad išsiaiškintų galimybes jas taikyti. Tuo tarpu „Sodros“ „grindys“ buvo įvestos be kokio nors analizavimo ir svarstymo, be programinės priemonės, ir netgi kai kurioms jų prieštaraujant. Programoje yra nuostata „Mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims nuoseklus mažinimas“. „Sodros“ „grindys“ asmenų, kurie negauna net minimalios algos, mokesčių naštą pakėlė reikšmingai.
Mokesčių srityje gresia ir kažkokia mįslinga „Mokesčių apskaičiavimo smulkiajam verslui paslauga“, kuri neva tai leis pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, o iš tiesų greičiausiai bus dar viena proga paišlaidauti išmaniosioms technologijoms.
Be to, kad numatoma peržiūrėti mokesčių už gamtinius išteklius tarifus, žinoma, irgi ketvirtajame ketvirtyje, daugiau keisti mokesčių planas nežada. Bet štai premjeras ir svarbiausioji šalies mokesčių inspektorė – žada. Premjeras žada pokyčių nekilnojamojo turto apmokestinimo srityje. Pokyčių šioje srityje jau prigaminta ir pernai, beje, irgi nenumatytų programoje. Mokesčių inspekcijos viršininkė irgi žvalgosi į gyventojų nuomojamą turtą, ten norima padidinti mokestines įplaukas. Priemonių plane apie tai irgi nieko nėra parašyta, matyt, reikia mokėti skaityti tarp eilučių.
Šiemet bus ir toks darbas atliekamas: „Alternatyvių kompleksinių priemonių, siekiant sumažinti cukraus vartojimą, parengimas, jų taikymo sąnaudų ir naudos vertinimo atlikimas ir pateikimas vyriausybei.“ Greičiausiai tai bus koks cukraus mokestis, fantazija tai gana ribota, nieko naujo čia ir nesugalvos.
Bene labiausiai lauktinas yra šis darbelis: „Baigiamojo (ex-post) vertinimo įdiegimas į teisėkūros proceso ciklą.“ Būtų gera proga išravėti visas nesąmones, kurių gana apsčiai ir per tiek metų, o ir per pastaruosius metus, prikurta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...
-
Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros1
Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais eko...