- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministras pirmininkas nemato galimybių toliau tęsti savo darbo ir atsistatydina, kartu atsistatydina ir visa Vyriausybė. Už susidariusios situacijos pasekmes atsakomybė tenka politikams, nesuvokusiems stabilumo svarbos valstybėje. Taip teigiama Vyriausybės priimtame pareiškime.
Kai kurie jau turbūt apsidžiaugėte? Deja, ši oracija – iš gilios senovės, ji paskelbta prieš tuziną metų, kai 2006-ųjų gegužės 31-ąją į stalą kumščiu trenkė XIII LR vyriausybės premjeras Algirdas Mykolas, supykęs, kad "opozicija neleidžia dirbti".
Kažkur girdėta? Mums irgi. Dabartiniai "valstiečiai" juk nuolat burnoja, kad jiems kažin kas "neleidžia dirbti", bet jie kantrūs, tarsi tie mužikai svieto lygintojo, plėšiko T.Blindos laikais.
Todėl šiandieninė XVII vyriausybė žodžiais apie savo pasitraukimą iš valdžios nesisvaidys, bent jau viešai, nes puikiai numano, jog pasilikti jų niekas per ilgai neįkalbinės, o atšaukti tokias deklaracijas, praėjus vaikiškam įniršiui, neoru net ir "valstiečiams".
Vienas toks desperatiškas kilnios veido išraiškos išlaikymo bandymas – Seimo pirmininko V.Pranckiečio pripažinimas, jog "atsisakyti tirti situaciją žemės ūkyje buvo nesąžininga, bet taip nuspręsta daugumos balsais".
Taip apgailėtina ir liūdna dar nebuvo niekada. Sėdi dėl sėdėjimo, kam tai pabosta, prasiblaško komandiruotėse. Ir ką? Ir nieko, tikisi sėkmės kituose rinkimuose.
Taip norėtųsi kokio nors sukrėtimo ir gerų emocijų. Kad koks nors migrantas, kaip tas afrikietis Paryžiuje, išgelbėtų ties praraja pakibusį vaiką. Tada Prezidentė duotų jam medalį ir išimties tvarka suteiktų LR pilietybę.
Visi brauktų ašarą ir šnibždėtų, kad pasaulis nėra jau toks blogas. Apie tai plačiai skelbtų žiniasklaida ir net D.Šakalienė būtų laiminga dėl gerų ir blogų naujienų balasto viešumoje.
Bet Domeikavos daugiabučiuose iš čiaupų jau kurį laiką teka juodas vanduo. Kaip kokiame siaubo filme. Ir tai – dar ne prasčiausia šalies naujiena.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...