JAV prezidento kelionė į Aziją

Nors „Donaldas Trumpas ir derasi su Azijos galybių aukščiausiojo rango politikais, kad rastų spendimą konfliktui dėl Šiaurės Korėjos, šie kol kas jokio sprendimo dar nepasiūlė“, – rašė Prahos dienraštis „Lidove Noviny“.

Jis klausia, „kodėl Kinija vis dar tiekia Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong-unui naftos? Ir kodėl perka iš jo anglies? Kodėl į Kim Jong-uno agresiją Kinija visada reaguoja tik su patarimu būtinai leistis į dialogą? Beje, kaipgi Kinija supranta tą dialogą?“

„Bene aukščiausia jo forma būtų tiesioginis Donaldo Trumpo susitikimas su Kim Jong-unu, jei jie akis į akį vienas kitam pasakytų, kokia dalykų padėtis, ir Jungtinės Amerikos Valstijos pripažintų Šiaurės Korėją kaip suverenią ir teisėtą valstybę. Bet tuo atveju D. Trumpas prarastų pagarbą savo šalyje, nes taptų pirmuoju Amerikos prezidentu, kuris kapituliuotų prieš Korėjos komunistą. Ar jam to reikia?“ – klausė konservatyvus Čekijos sostinės dienraštis.

Panašia dvasia rašė ir Londono konservatyvus dienraštis „Times“.

„D. Trumpas gyrė jį priėmusiųjų kinų svetingumą. Tačiau jų pagrindinis tikslas neatrodo esąs nuginkluoti Šiaurės Korėjos galiūną Kim Jong-uną.

Greičiau jų tikslas – susilpninti Amerikos sąjungininkus Azijoje. Todėl Pekinas ir siūlo Šiaurės Korėjai dalinai įšaldyti savo raketų bandymus, o mainais už tai Amerika, Pietų Korėja ir Japonija nutrauktų savo bendrus manevrus. Bet tai yra triukas, kuriuo Kinija siekia susilpninti amerikiečių paramą Seului ir Tokijui, pakirsti regioninę saugumo partnerystę ir pagreitinti Jungtinių Amerikos Valstijų traukimąsi iš Azijos. Pekinas žino gerai, kad Kim Jong-unas visai nemano savo ambicijų sumažinti“, – teigė Didžiosios Britanijos sostinės laikraštis.

Romos dienraščio „Repubblica“ nuomone, Amerikos prezidento D. Trumpo susitikimas su Kinijos valstybės vadovu Xi Jinpingu „rodo, kad jėgos persistūmė“.

„Namų šeimininko aplinka išsiskleidė imperatoriškai, pradedant pasivaikščiojimu po Uždraustąjį miestą.  Vakaruose stiprėja įspūdis, jog iš jų abiejų stipresnysis yra Xi Jinpingas – jis vadovauja kylančiai supergalybei. O D. Trumpas savo tėvynėje susilpnėjęs ir daugelyje pasaulio dalių izoliuotas.

Puiki Pekino sukurta choreografija turi paliudyti abiejų valstybių harmoningą pusiausvyrą, tačiau ji nepaslėpia žodžiais neišreikštos kinų pretenzijos į savo valstybės iškilumą.

Bet ar iš tikrųjų viskas taip paprasta? Ar iš tiesų mes palikome amerikietiškąjį šimtmetį praeity ir jau atsidūrėme kiniškame amžiuje?“ – klausė Italijos sostinės laikraštis.

O mums pats laikas pasižiūrėti ir į Pekino spaudą. Čia dienraštis „Huanqiu Shibao“ negali nepagirti D. Trumpo politikos.

„Gerai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento atveju tai, kad nepaisant jo užsibrėžto principo pirmiausia rūpintis Amerika, jo užsienio politika neperkrauta ideologinių išskaičiavimų.

Pavyzdžiui, jis vengia Kinijai daužyti per galvą nuorodomis į žmogaus teises ir panašiais plepalais. Jis taip pat rodo didelę pagarbą mūsų valstybės vadovui.

Kuo geriau D. Trumpas Kiniją pažins, tuo mažiau reikės baimintis, kad jis savo retoriniais „išsidirbinėjimais“ įmins į mėšlą ir taip mūsų šaliai sudarys nemalonią situaciją“, – pažymėjo Kinijos sostinės laikraštis.

O Vokietijos nacionalinis dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pastebėjo, kad „Xi Jinpingas įveikė etapą, apie kurį Kinijos galingieji ilgai svajojo – jų šalį Jungtinės Amerikos Valstijos pagaliau traktuoja kaip lygiavertę“.

Pasak aukštą prestižą turinčio regioninio Vokietijos dienraščio „Neue Osnabrucker“, „savo išlaidžiai suorganizuotu didingu Donaldo Trumpo valstybiniu priėmimu Xi Jinpingas pataikavo Amerikos prezidento tuščiagarbiškumui, leisdamas pastarojo delegacijai sudaryti milijardinius sandorius, kuriuos D. Trumpas paskui galės parduoti kaip savo laimėjimą“.

„Tačiau fakto, kad Kinija ir Amerika dar nėra lygiasvoriai konkurentai, net ir D. Trumpas, jau nebe toks visų galingiausias vyras pasaulyje, negalėjo panaikinti. Bet pirmiausia prie to ir patys kinai dar neprileis.

Užsienio firmoms prieiga prie Kinijos rinkos labai ribota, o ir apsauga nuo technologijos vogimo pilna skylių. Bendro įsipareigojimo laisvai, taisyklėmis pagrįstai pasaulinei prekybai iš staiga kone geriausiais draugais  tapusių vadovų nebuvo girdėti“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

O Augsburgo laikraščio „Allgemeine“ žodžiais, „net jeigu Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas dedasi draugais, jų valstybių interesai skirtingi. Jungtinės Amerikos Valstijos nori visais būdais neleisti Šiaurės Korėjai įsigyti atominio ginklo, bet ar jos stalinistinio režimo artimiausia sąjungininkė Kinija lygiai energingai siekia to paties, abejotina.

Pekinui šis konfliktas tarnauja ir tuo, kad leidžia nukreipti dėmesį nuo jo paties ekspansionistinių planų Kinijos jūroje. D. Trumpui jam įprastu teatrališku būdu skelbiant, jog abi šalys pajėgios „per daugelį, daugelį ateities metų drauge išspręsti pasaulio problemas“, Pekinas atkakliai siekia savo paties tikslų.

„Ramusis vandenynas pakankamai didelis Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai“, – sako Xi Jinpingas. Suprask: pasitraukit, prašau, mums iš kelio! Kinija D. Trumpui vienu dydžiu per didelė“, – rašė Augsburgo dienraštis.

Antra vertus, Karlsruhės laikraštis „Badische Neueste Nachrichten“ džiaugėsi, jog „paradoksaliu būdu pasauliui didelė laimė, kad D. Trumpo vizitas Kinijoje taip harmoningai klostėsi. Juk nuo taikos tarp Amerikos ir Kinijos priklauso pasaulio taika“.

„Rimtas, ginkluotas konfliktas tarp senosios ir naujosios pasaulio supergalybės būtų katastrofiškas scenarijus, dėl kurio seniai būgštaujama. Kol kas neatrodo, kad Donaldas Trumpas savo pareiškimais „Twitteryje“ tokį konfliktą prisišauks“, – atsiduso Karlsruhės dienraštis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    7
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    5
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių