JAV perspektyvos – prastesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Tačiau šie skaičiai nublanksta prieš kai kurias daug juodesnes ilgalaikes ekonomines, socialines ir politines tendencijas.

Nors nedarbo lygis JAV rugsėjo mėnesį nukrito iki 3,7 proc., jis neparodo to, kad didelė dalis amerikiečių yra iškritę iš darbo rinkos ir darbo apskritai neieško. Sumažėjus nedarbui atlyginimų augimas pastaraisiais mėnesiais paspartėjo ir siekia beveik 3 procentus, tačiau beveik visą šį augimą „suvalgo“ dėl perkaistančios ekonomikos įsibėgėjanti infliacija. Dar blogiau – didelė dalis dirbančiųjų jau ilgą laiką realaus atlyginimo nejaučia iš viso. JAV vidutinio valandinio darbo užmokesčio perkamoji galia per pastaruosius 40 metų beveik visai nepadidėjo.

Keisčiausia, kad ekonomikai artėjant prie pilno užimtumo ir kaistant infliacijai JAV vykdo prociklinę fiskalinę politiką – dar labiau perkaitina ekonomiką. Sumažinti mokesčiai trumpam pakėlė lūkesčius ir paspartino ekonomikos augimą, tačiau daugiausiai įtakos jie turėjo didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir kapitalo savininkams, ir dėl to socialinė atskirtis dar labiau padidės. Be to, mokesčių mažinimas vyksta neturint alternatyvių valstybės funkcijų finansavimo šaltinių – tam tiesiog skolinamasi.

Šiemet JAV valdžios biudžeto deficitas padidėjo daugiau nei trečdaliu. Planuojama, kad kitais metais biudžeto deficitas pasieks beveik trilijoną JAV dolerių arba beveik 4,6 proc. BVP ir ateinantį dešimtmetį visai nesumažės. Tokios fiskalinės politikos pasekmės gali būti skausmingos. Vien skolos aptarnavimui, tai yra, palūkanų mokėjimui, JAV šiais fiskaliniais metais išleis daugiau nei pusę trilijono JAV dolerių. Skolinimosi poreikis dar labiau didės, o su juo kils ir skolinimosi kaina.

Ekonomikos perkaitimo, balanso stygiaus ir neatsakingos ekonominės politikos pasekmes jau galėjome matyti praėjusią savaitę. Investuotojai nusisuko nuo JAV obligacijų, jų kaina krito ir valstybės skolinimosi kaina pakilo į aukščiausią lygį nuo 2011-ųjų metų. JAV akcijų kainos kol kas labai nesusvyravo, tačiau jų kainų ir uždirbamo pelno santykis išlieka labai aukštame lygyje, o  sparčiau kylančios palūkanos tikrai nepadės. Tik laiko klausimas, kada investuotojai į JAV vertybinius popierius nusiims rožinius akinius ir surauks nosį.

Daug didesnės problemos nei prekybos ir biudžeto deficitas, valstybės skola ar didėjanti infliacija yra chroniškos JAV socialinės ir politinės ligos. Skaičiuojama, kad pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis JAV yra didžiausia per 80 metų. Sparčiai auga piktnaudžiavimas opioidais, nuo kurių perdozavimo kasdien miršta 115 žmonių, o milijonai gyventojų yra iškritę iš darbo rinkos. Net 15 proc. darbingiausio amžiaus vyrų nedirba ir neieško darbo – prieš pusę amžiaus šis skaičius buvo trigubai mažesnis.

Bet kokios valstybės klestėjimo pagrindas yra jos institucijų kokybė, teismų nešališkumas ir nepriklausomybė, teisės viršenybė, žiniasklaidos laisvė. Deja, šiuo metu JAV stebime šių demokratijos ir klestėjimo pamatų trupėjimą. Kone kasdien galime išgirsti neigiamus JAV prezidento pasisakymus apie žiniasklaidą, jam nepalankios naujienos ir komentarai vadinami tiesiog „netikromis naujienomis“, kurias skelbia „bankrutuojanti žiniasklaida“. Neretai girdimi ir diskredituojantys pasisakymai bei kritika įvairiausioms specialiosioms tarnyboms, ypač jei jos tiria JAV prezidento ar jo aplinkos veiklą.

Šį savaitgalį JAV Senatas Aukščiausiojo Teismo teisėju paskyrė prieštaringai vertintą kandidatą Brett Kavanaugh. Be jam mestų kaltinimų neramina ir tai, kad jis buvo atvirai politiškai šališkas kandidatas, tikėtina, atstovausiantis vienos partijos ideologinę liniją. Dar iki praėjusių metų tam, kad būtų paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, reikėjo 60 proc. Senato balsų. Pernai ši riba buvo sumažinta iki 50 proc. – kieno rankose politinė dauguma, tas ir siūlo savo žmogų, tad nebereikia ieškoti neutralaus kandidato. Turint omenyje, kad JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjai skiriami iki gyvos galvos, sunku paneigti, kad tai kvepia teismų politizavimu, be to, tai gali pakirsianti pasitikėjimą teismais ir dar labiau supriešinsianti susiskaldžiusią visuomenę.

JAV vis dar yra didžiausia pasaulio ekonomika, inovacijų židinys, kapitalo ir žmonių traukos centras, o doleris vis dar mėgaujasi pasaulinės rezervinės valiutos statusu. Tačiau kone kiekvieną dieną daugėja ženklų, kad jos aukso amžius jau gali būti praeityje.