Jaunos šeimos išgyvenimo mokykla

Pensininkai skundžiasi, kad pensijos mažėja, mamos baudžiamos, kad norėjo gauti daugiau pinigų savo vaikams išlaikyti, o mes su vyru vis galvojam - tarybiniam žmogui išgyventi buvo paprasčiau. Pasakoja tėvai - baigėm mokslus, gavom paskyrimus, davė butą, bet gyvenom labai sunkiai. Mums buto niekas nedavė, nors mokslus baigėm gerai.

Kaip ir darbo niekas nepasiūlė - patirties tai nėra. Per 10 metų santuokoje pakeitėm 13 gyvenamųjų būstų. Kaip taip sugebėjom? Ogi paprastai - kol turim pinigų, nuomodavom, kai neturim - vėl grįžtam pas tėvus. Ir taip sukosi karuselė.

Vienu metu abu turėjom oficialius darbus ir nors labai nenorėjom lįsti į banką, nusprendėm - reikia. „Įlindom“, išsirinkom naujos statybos būstą pakaunėje, pasiskolinom 150 tūkst. litų iš banko, užstatėm būstą ir pradėjom remontuoti. Mat pirkom su daline apdaila. Beremontuojant ir besisukiojant po naujutėlaitį savo pirkinį, klausėm, ką šneka statybininkai. Kad tas negerai ir anas negerai, tačiau po ilgų klajonių po nuomojamus butus, naujasis mūsų butas mums atrodė kaip Dievo dovana. Nesvarbu, kad jis užstatytas bankui.

Po mėnesio remontų ir apdailų įsikraustėm į naujus savo namus su keliais maišais užgyventos savo mantos ir pigiais, tačiau naujais dar neišpakuotais baldais. Kaip maži vaikai džiūgavom - pagaliau turim savo.

Tas „savo“ greitai atsirūgo - NT aukso amžiuje namus statė kas norėjo ir kas netingėjo. Tualete po „rimtesnio“ reikalo spaudimo nebuvo, todėl įvairių rūšių kvapai po namus sklandė po kelias valandas. Kadangi name buvome patys pirmieji naujakuriai, tai savo kailiu išbandėme elektros nutrūkimus po pusdienį ir t.t. Beje, dujos taip pat dar nebuvo pajungtos, taigi šildėmės paprasta malkine krosnele. Karšto vandens nebuvo, tačiau jį galima pasišildyti elektra, ar ne? Jeigu tik ji yra.

Pro plastikinius langus švilpė vėjas, o kieme, užvedus mašiną, mūsų bute pasklisdavo nuostabus išmetamųjų dujų aromatas.

Žodžiu, po pusmečio su vyru nusprendėme - gaila, tačiau reikia parduoti, kol būstų kainos nepradėjo kristi. Laimei, spėjome. Pardavėme ir dar uždirbome. Ir vėl likome ant gatvės su penkiais maišais, dviem vaikais ir nelaimingomis minomis.

Vėl išsinuomojome butą - gal kokį dešimtą savo bendrame gyvenime. Būsto šeimininkė pareiškė, kad vaikų nemyli, tačiau šįkart įsileis mus į savo ne itin prabangų dviejų kambarių butuką Panemunėje. Man po tokių klausimų nuolat kirba viena mintis: „Kokiu žvėrimi reikia būti, kad nemylėtum vaikų?“

Ištvėrėme gal kokius tris mėnesius. Beje, žiemą tekdavo už nuomą ir už paslaugas mokėti po 1,5 tūkst. litų. Juokas, kaip pagalvoji. O tėvai vis priekaištauja - kaip jūs taip nemokat taupyti? Norėčiau su savo sumanumu ir patirtimi pagyventi sovietmečiu, kai tau duoda butą ir darbą.

Galbūt mūsų karta išlepusi, pripratusi prie komforto ir malonumų. Galbūt mums reikia visko čia ir dabar. Tačiau mes tokie esame. Šiek tiek pagyvenę sovietmečiu, tačiau jaunystė mūsų praėjo jau laisvoje Lietuvoje. Mes išsilavinę, nemokame vogti, tačiau gyvename kaip paskutiniai vargetos.

Dabar gyvename kukliame namuke pakaunėje. Gyvename nuolatiniame remonte. Turbūt tai tęsis dar ilgai. Bankui mokame po tūkstantį litų per mėnesį ir dar mokėsime 40 metų. Ar mes turime kitą išeitį? Galbūt. Pavyzdžiui, galėtume emigruoti. Tačiau vyro draugas, grįžęs po 10 metų Anglijoje, sako: „Tik niekur nevažiuokite“. Po statybininko duonos Londone jis Kaune galėtų nors ir gatves šluoti. Gaila, negali, nes sąnarius labai skauda. Ir ne tik, kai oras keičiasi. Visada. O vyras - pačiame jėgų žydėjime.

Ar mūsų kas nors klausia, kaip gyvenate? Klausia. Atsakome: kad gerai. Ir iškart sukeliame pavydą. Beje, už du gražuolius vaikučius valstybė mums kas mėnesį sumoka 104 litus. Ačiū ir už tai. Ir dar už tai, kad išmokome išgyventi bet kokiomis sąlygomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    10
  • Mūsų pakantumo testai
    Mūsų pakantumo testai

    Kiekviena diena mus bando įvairiais susitikimais, žiniomis, kurias turime priimti ar atmesti. Viešuma nepraeina be streso, naujų patirčių, plečiamo požiūrio. Reakcijas galima skirstyti į inertiškas, įprastas, ir kintančias, naujesnes. ...

    2
  • Pasmerkimo atlaidai
    Pasmerkimo atlaidai

    Š.Bartas iš užsienio grįžo namo, o čia – kanalizacijos avarija: visas jos turinys, tarsi sąžinės priekaištas, plūduriuoja, kur tik akys užmato. ...

    8
  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    24
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    26
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Seksas, melas ir vaizdajuostė
    Seksas, melas ir vaizdajuostė

    Visiems puikiai žinoma, jog Kremliaus šešėlyje sukuriamas menas – pats dvasingiausias. Ypač sukurtas sovietmečio eroje. Vien ko verta kino juosta "Likimo ironija, arba po pirties". Neabejojame, kad jeigu tik būtų kokių Geig...

    10
Daugiau straipsnių