Italija – (ne)laukta bėda už kampo

Jau kelinta savaitė finansų rinkas neramina ketvirta didžiausia Europos Sąjungos ekonomika – Italija, negalinti susitarti dėl biudžeto skolos plano. Šalies finansų ministerijos ketinimai nustatyti 2,4 proc. šalies biudžeto deficito lygį ateinantiems trejiems metams privertė sunerimti ne tik Europos Komisijos atstovus, bet ir visas finansų rinkas. Vis garsiau prabylama ir apie atsikartojantį Graikijos košmarą, ypač kai netrūksta ir panašių ženklų. Ar tai įmanoma?

Europos Komisija turi savo nuomonę

Praėjusią savaitę Europos Komisija atmetė Italijos planus dėl 2019 m. biudžeto deficito. Komisijos laiške, kuris buvo skirtas Italijos finansų ministrui Giovanni Tria, akcentai buvo aiškūs – planas kelia rimtą susirūpinimą, šalies noras turėti laisvesnę mokestinę sistemą nėra įmanomas siekiant sumažinti biudžeto deficitą.

Jei šalis nesugebės vykdyti Komisijos reikalavimų arba piktybiškai to nedarys, tai gali išprovokuoti griežtus reikalavimus, kuriuos galimai lydėtų finansinės baudos. Tačiau Italijos vyriausybė užsispyrusi – laikosi savo ir neketina mažinti šalies deficito. Girdimi tik pakartotiniai politikų įtikinėjimai, kad reikalavimai bus vykdomi tada, kai ekonomikos augimas ir nedarbo lygis pasieks prieš krizinius lygius. Nedarbas rugpjūčio mėn. sudarė 9,7 proc., kai prieš krizę 2007 m. šis rodiklis sudarė 5,8 proc.

Italijos valdžios daugumos atstovai pareiškė, kad naujame biudžeto plane ketinama numatyti 10 mlrd. eurų socialinei programai, kuri skirta palaikyti vidutines piliečių pajamas konkrečiame lygyje. 7 mlrd. eurų – pensijų reformai, 2 mlrd. eurų – mokestinės naštos mažinimui ir 1 mlrd. eurų nukeliaus į įdarbinimo sistemą. Planuojama, kad pirmoji biudžeto plano versija Europos Komisiją pasieks spalio 15 d., o iki metų pabaigos Italijos parlamentas turi patvirtinti galutinį biudžeto planą.

Italijos centrinis bankas perspėjo šalies populistinę vyriausybę, kad elgtųsi atsargiai su investuotojais, priimdama sprendimus ir juos komunikuodama. Taip pat akcentavo, kad ketinimai paskatinti ekonomikos augimą didinant šalies skolinimąsi, nėra nei tinkama, nei gera mintis.

Ar pavyks susitarti dėl biudžeto?

Remiantis paskutiniais duomenimis, italai ketina pateikti ES planą, kuris ateinantiems metams palieka 2,4 proc. šalies biudžeto deficitą. Visgi pasak Italijos laikraščio „Corriere della Sera", populistinė vyriausybė galiausiai nusileido ES reikalavimams ir pasiūlė sumažinti 2020 m. ir 2021 m. biudžeto planą atitinkamai iki 2,1 proc. ir 1,8 proc. Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad tokie Italijos ketinimai gerokai pralenkia leistinas ribas.

Italija pelnytai tituluojama didžiausios skolos savininke tarp ES narių – jos skolos suma, pagal naujausius duomenis, sudaro 2,34 trilijonų eurų.

Italija pelnytai tituluojama didžiausios skolos savininke tarp ES narių – jos skolos suma, pagal naujausius duomenis, sudaro 2,34 trilijonų eurų. Šalies skolos dydis nuo bendro vidaus produkto (BVP) sudaro 131,50 proc. Europos Sąjungoje tik Graikija turi prastesnį rodiklį. Tiesa, buvo minėti ketinimai iki 2021 m. sumažinti rodiklį iki 126,5 proc. Pagal ES rekomendacijas, šis rodiklis negali būti didesnis nei 60 proc. Būtent todėl dar šių metų pavasarį EK nariai paragino Italiją imtis ryškesnių veiksmų šiam rodikliui pasiekti.

Kodėl svarbūs Italijos skolos kainos svyravimai?

Šalies bankai sunkiai mokosi iš savų klaidų, tad ką jau kalbėti apie svetimas. Pagrindinė bėda – didžioji dalis kiaušinių viename krentančiame krepšyje. Bankų sektorius reikšmingą dalį lėšų yra investavęs į šalies vertybinius popierius, tad kiekvienas mažiausias vertės sumažėjimas sujudina stabilumo ir saugumo pamatus bankuose.

Baimė dėl galimos Italijos krizės pasiekė ir investuotojus. Vis akyliau stebimas šalies ir ES bendravimas, pro akis nepraslysta nė vienas pasisakymas. Tą taikliai atspindi skirtumas tarp Italijos ir saugiausiomis laikomų Vokietijos skolos vertybinių popierių kainų. O jos pasiekė aukščiausią tašką per paskutinius penkerius metus po to, kai ES nesutiko su šalies vyriausybės ketinimais ir priminė apie galimą Italijos įsipareigojimų ES neatitikimą.

Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi įspėjo Italijos atstovus apie skolos vertybinių popierių rinkos galimą neigiamą įtaką šalies finansavimosi kaštams. Jis taip pat priminė, kad pasibaigusi ekonomikos skatinimo programa tik paaštrins šią situaciją. Dešimties metų šalies skolos kaina po ES atsakymo pakilo iki 3,42 proc., palyginimui to paties termino Lietuvos skolos vertybinio popieriaus pajamingumas sudarytų apie 0,80 proc.

Kitas svarbus akcentas, kad negalėdama susitarti vyriausybė didina šalies riziką investuotojų akyse, tad finansavimosi kaštai auga ne tik šaliai, bet ypatingai jie atsiliepia bankų sektoriui, kuris tiesiogiai už tai sumoka skolindamasis lėšas. Tą patvirtina ir apsidraudimo sandoriai, skirti sumažinti Italijos bankų nemokumo riziką. Per paskutinį pusmetį prastesnį rezultatą Europoje parodė tik Turkijos bankų sektorius.

Ar Italijos laukia Graikijos likimas?

Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Juncker išreiškė savo nuogąstavimus, kad reikėtų įvertinti ir galima pasikartojantį Graikijos krizės scenarijų – būtent todėl reikia dėti visas pastangas, kad to būtų galima išvengti.

Italija ir Graikija šiuo metu dalijasi keliais esminiais panašumais: didelė skola – komplikuotas finansavimas, nenuspėjama ir nestabili valdžia bei taikomi ekonominiai modeliai, kurie neveikia realioje ekonomikoje. Kitaip nei Graikija, Italija yra viena iš didžiausių ES ekonomikų ir viena iš Europos ekonominės integracijos įkūrėjų. Dėl to jos finansavimo problemos turėtų didesnį poveikį visai Europai, lyginant su Graikijos sukelta situacija. Kur kas didesnis pavojus kyla iš sisteminės rizikos – tiek iš ekonominės, tiek iš finansinės pusės.

Tiesa, verta išskirti, kad Italija, priešingai nei Graikija, neturi einamosios sąskaitos deficito, šalies skolos vidutinis terminas yra kur kas ilgesnis, tad nemokumo problema trumpuoju laikotarpiu yra mažesnė.

Deja, tokiomis aplinkybėmis savo progos nepraleido ir populistinė valdžia. Jos pasisakymai apie tai, kad Italija turėtų pasvarstyti ir savo valiutos atkūrimo galimybę, plačiai nuskambėjo Europoje. Pasak jų, tai būtų tinkamas būdas spręsti šalies finansines ir prekybines bėdas. Tokioje situacijoje ir girdint tokias kalbas, žinoma, finansų rinkos įvertina ir „Ital-exit" scenarijų. O jis visiškai nepadeda šaliai atgauti investuotojų pasitikėjimo.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    6
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių