Istorijos pamokos

Po Valstybės dienos atėjo draugas, papasakojo tokį atvejį. Troleibuse jo vienas vyras klausia: "Tai giedojai "Tautišką giesmę"? "Ne, negiedojau", – atsako draugas. "O tai bent trispalvę turi?" – nenustygsta tas ir jau traukia iš brezentinio krepšio trispalvę. "Neturiu", – atsako draugas. Tad apie tai ir pakalbėkime.

Ir štai išnyra parodomasis šių švenčių elementas – negiedojai "Tautiškos giesmės", tu ne lietuvis. Tą jau matėme sovietinėse demonstracijose, kai privalomai buvo nešiojamas kūjis su pjautuvu. "O ką tu gero padarei Lietuvai?" – klausė tas vyras troleibuse. Na, galėjo pasakyti draugas, kad parašė kelias knygas, atstovavo Lietuvai daugybėje tarptautinių festivalių. Bet jis nieko nepasakė, jis neturėjo trispalvės krepšyje.

Man gražu, kai susirenka žmonės giedoti "Tautiškos giesmės" (nieko bendro neturinčios su Mindaugo Lietuva) ant piliakalnių. Tačiau nebūtų gerai žvelgti iš aukšto į tuos, kurie ten neatėjo, gal jie turėjo kitų planų.

Mindaugo, Gedimino ir net Vytauto Lietuvos silpnybė buvo kultūra. Kodėl Lietuvos metrika buvo rašoma rusėnų kalba? Todėl, kad jie turėjo rašto kultūrą, o lietuviai – ne. Kodėl Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui rašyti ta pačia kalba? Todėl, kad ja kalbėjo ir mūsų kunigaikščiai, beveik visi vedę rusų kunigaikštytes. Visa tai būtų buvę kitaip, jei lietuviai būtų įstengę ne tik kalavijais mojuoti (lietuvius kaip puikius karius mini visi istorikai), bet ir subrandinę savą kultūrą.

Istorija parodo, kad svarbiausia šaliai ir tautai yra kultūra.

Žinau tik vieną tų laikų dokumentą, kur Vytautas Didysis aiškina, kuo skiriasi Žemaitija nuo Aukštaitijos. Abu žodžiai parašyti lietuviškai. O po to iki Mažvydo – nieko!

Ir kodėl vėlesniais amžiais Lietuva sulenkėjo? Dėl to, kad Lenkija turėjo kultūrą. Nors Vilniaus poetas Kazimieras Sarbievijus rašė lotyniškai, visa Lietuvos šlėkta jau kalbėjo lenkiškai. Taip, po to Vincas Kudirka, taip, po to Maironis, kodėl nieko nebuvo prieš tai? Ir kai kas nors sako, kad svarbiausia šalyje yra ekonomika, eurointegracija, takeliai dviračiams ir t.t., istorija parodo, kad svarbiausia šaliai ir tautai yra kultūra.


Šiame straipsnyje: istorija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nezabitauskui

Nezabitauskui portretas
Neturi. O jei ir turi, tai lygiai tiek pat, kiek ir su Jogailos atiduota Lenkijai Lietuva, kurią ištekėjęs už Jadziunės Jogaila įteikė anai kaip kraitį. Ir nemokink tamsta manęs himno, aš jį mokėjau dar tada, kai už tai baudžiama buvo.

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Nemaniau, kad tiek daug komentatorių, kaip ir teksto autorius, nebežino mūsų himno nė pirmojo posmelio: "Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia". Tai kaip, turi ar neturi himnas ryšio su Mindaugo Lietuva?

Nezabitauskui

Nezabitauskui portretas
Net "Ko tujen, kunigėli" atsirado gerokai vėliau Mindaugo laikų, o "Giesmė tautiška" vos prieš šimtmetį, todėl tikrai su Mindaugo Lietuva nieko bendro neturi, kaip ir dar vėlesnė tamstos paminėta maliodija.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    10
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
Daugiau straipsnių