Išdidumo kaina

Baigęs rašyti šį tekstą išvažiuoju į literatūros festivalį "Šiaurės vasara", vieną dviejų geriausių Lietuvoje (antrasis – Poetinis Druskininkų ruduo). Vėl sukyla pavydas, nes kultūra sėkmingai decentralizuojama, o Kaunas kaip neturėjo gero literatūros festivalio, taip ir neturi. Kaune tokius turi kinas, šiuolaikinis šokis, fotografija, tekstilė, muzika, o literatūra – ne. Poezijos pavasaris, žinoma, gerai, tačiau jis ganėtinai fasadinis, skirtas plačiajai publikai, be pranešimų, diskusijų, jaukaus vakarojimo neformalioje aplinkoje ir visų kitų gero festivalio elementų.

Arčiausiai panašaus festivalio Kaune buvo priartėję per perestroiką surengtos Kauno kultūros istorijos dienos, kai visko vyko labai daug (pirmąsyk viešai skaityti Bernardas Brazdžionis ir Jonas Aistis, rašytojai tremtiniai dalijosi prisiminimais ir pan.). Tuomet organizatoriai (aš – vienas jų) buvo kviečiami į kompartijos miesto komitetą aiškintis ką čia sumanę. Kompartija jau nebebuvo stipri, tad festivalis įvyko. Vėliau ketinau jį tęsti, paversdamas literatūriniu, tačiau čia priėjo Kornelijus Platelis ir nukabino potencialią paramą, taip įkurdamas Poetinį Druskininkų rudenį.

"Šiaurės vasara" atsirado vieno žmogaus – Giedros Radvilavičiūtės – entuziazmo dėka. Keletą metų vykdavo Jurbarke. Suvažiuodavo pagrindiniai lietuvių literatūros figūrantai, keletas skandinavų, estai nesuprasdavo, kodėl "Šiaurės vasara" vyksta, jų nuomone, pietuose. Tris dienas vykdavo skaitymai, pranešimai, diskusijos, grodavo džiazai, šių eilučių autorius vesdavo diskotekas. Būdavo galima ir pamiegoti po medžiu ant žolytės, ir paklaidžioti po naktinį Jurbarką. Ateidavo visi (norisi sakyti: visi penki) Jurbarko inteligentai ir net keletas vietinių marozų, kurie, žinoma, nieko nesuprasdavo ir taikiai klausinėdavo: tai jūs čia, tipo, kažkokie rašytojai, ane? Nuo šių metų festivalis persikelia į Biržus.

Kaune išprususios publikos daugiau, o geras festivalis stimuliuoja ir kūrybą, kurios naujų pajėgų Kaune itin stinga. Tačiau kas imsis jį organizuoti? Be to, koks būtų jo formatas, nekartojantis jau esančių? Kauno literatams ir taip gerai, jie čia patys visur kur paskaito ir eina toliau rašyti. Tuo ignoruodami senovės graikų nusakytą principą: niekas negali būti kriterijumi sau pačiam ir remtis vien savimi pačiu. Būtų laikas tai suvokti.


Šiame straipsnyje: kultūrakūrybamenas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių