Išaugusi infliacija lėtina Lietuvos ūkio augimą

Lietuvos ekonomikos augimo tempas pamažu pradeda lėtėti. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad šalies ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį, pašalinus kainų, sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 3,4 proc., kai tuo tarpu pirmoje metų pusėje ekonomika augo 4,1 proc. „Danske Bank“ prognozuoja, kad iš viso šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,8 proc., tačiau kitąmet ekonomikos augimas lėtės bei sieks 3,5 proc.

Auga viskas, kas gali

Lietuvos ūkis šiemet yra varomas visų pagrindinių variklių – auga tiek vidaus vartojimas, tiek investicijos, tiek ir eksportas. Tiesa, vartojimo augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėtesnis. Kaip rodo mažmeninės prekybos duomenys, vartojimas augo lėčiausiai per pastaruosius trejus metus. Pagrindinis veiksnys, stabdantis vartojimo augimą yra infliacija, kuri trečiąjį ketvirtį siekė 4,4 proc. Didesnę dalį nominalaus vartojimo prieaugio jau sudaro kainų pokytis, o ne didesnis suvartojamų prekių ar paslaugų kiekis. Tokios situacijos Lietuvos ekonomikoje nebuvo nuo 2012 metų.

Puikius rezultatus šiemet rodo eksportuojančios įmonės. Eksportas auga ne tik į atsigaunančią Rusijos rinką, bet ir į Vakarų bei Šiaurės Europos šalis. Pastarųjų ekonomikas teigiamai veikia didesnį augimą demonstruojančios besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija ar Rusija. Lietuva, būdama daugiausiai komponentų eksportuotoja, yra visiškai integruota į globalias tiekimo grandines. Atsigaunančios besivystančios rinkos didina importą iš Vakarų valstybių, o tai savo ruožtu teigiamai veikia ir Lietuvos eksportą į Vakarų valstybes.

Investuosime daugiau, tik ar protingiau?

Teigiamos ekonominės tendencijos šalies viduje bei išorėje kelia ir lūkesčius. Ekonominių vertinimų rodiklis pastaruoju metu užtikrintai juda į viršų, tuo pačiu auga ir įmonių kaupiamos pagamintos produkcijos atsargos. Atsargų rodiklis dažnai indikuoja apie didesnį optimizmą ir tikėjimą, kad paklausa gaminamoms prekėms ir toliau augs.

Teigiami lūkesčiai prisideda ir prie investicijų augimo. Gamybinių pajėgumų panaudojimas šiemet jau siekia visų laikų rekordą. Kitaip tariant, įmonės dirba ant gamybinių pajėgumų ribos, o tai reiškia tik viena – paklausa investicijoms tik didės.

Investicijas vis labiau skatina ir įsibėgėjantis ES paramos paskirstymas. Iki 2020 metų Lietuvai yra numatyta 6,7 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos, iš jų kol kas išmokėta tik mažiau nei penktadalis. Panaudojimo tempams įsibėgėjant, vis daugiau ES lėšų įsilies į šalies ekonomiką ir investicijas kilstelės dar aukščiau. Panaudojant ES lėšas itin svarbu užtikrinti, kad jos būtų nukreipiamos į šalies intelektinio ir gamybinio potencialo didinimą, o ne tik į naujų kelių ar pastatų statybą.

Atlyginimai augina infliaciją

Auganti paklausa bei gerėjantys įmonių lūkesčiai savo ruožtu didina paklausą darbo jėgai. Nedarbas šiemet ir toliau krenta – šiuo metu darbo neturi, bet ieško maždaug 100 tūkst. žmonių. Nors tai nėra mažas skaičius, bet didžioji dalis šių bedarbių arba neturi reikiamų įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, arba gyvena tose vietovėse, kuriose nėra didelės paklausos darbo jėgai. Didmiesčiuose nedarbo lygis yra maždaug dvigubai mažesnis nei mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse.

Vis didesnė paklausa darbo jėgai bei mažėjantis darbo neturinčiųjų skaičius yra pagrindinis variklis, stumiantis į viršų atlyginimų augimą. Matydami tendencijas ekonomikoje ir darbo rinkoje manome, kad atlyginimų augimas tik įsibėgėja. Jei šiemet tikimės 8,5 proc. atlyginimų augimo, tai kitąmet manome, kad jis jau viršys 9 proc.

Mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai be abejo yra geros žinios dirbantiesiems, tačiau tai tampa vis didesniu galvos skausmu verslui, kuris ne tik turi daugiau išleisti darbo jėgos samdymui, bet jau apskritai sunkiai gali surasti reikiamų darbuotojų. Tuo pačiu vis sparčiau augantys atlyginimai tampa pagrindiniu veiksniu stumiančiu į priekį infliaciją. Tai didina riziką, kad kainų ir atlyginimų augimas įsisuks į infliacinę spiralę, kuomet kainos auga dėl augančių atlyginimų, o atlyginimai dar labiau auga dėl augančių kainų.

Istorinės klaidos

Šių metų ekonominės tendencijos stipriai primena maždaug 2005-uosius, kuomet taip pat galėjome stebėti įsibėgėjantį lūkesčių augimą, mažėjantį nedarbą bei vis spartesnį atlyginimų ir kainų augimą. Iš patirties žinome, kaip greitai tai gali tapti sunkiai suvaldomu procesu, vedančiu prie ekonomikos perkaitimo.

Tokioje situacijoje labai svarbu, kad visi pagrindiniai ekonomikos dalyviai – vartotojai, įmonės, bankai bei valdžios sektorius – elgtųsi atsakingai ir nepasiduotų infliacinės spiralės pagundoms, kai norime pirkti, investuoti ir skolinti(s) vis daugiau. Optimizmas yra sveikintinas dalykas, bet dar svarbiau yra šaltas protas ir gebėjimas pasimokyti iš istorinių klaidų. 


Šiame straipsnyje: infliacijaūkisatlyginimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
Vidaus vartojimas auga tik pinigine išraiška, nes už tą patį produkcijos kiekį , sumokama beveik 50% daugiau, nei prieš metus. Žmonės turi valgyti, nors katastrofiškai viskas pabrango. Verslininkai kelia kainas, nors tam prielaidų nebuvo - kuras nebrango, žaliavos taip pat, TIK APETITAS DIDĖJO. Verslas kerta šaką ant kurios patys sėdi, paskui sakys iš kur tą ekonominė krizė, o mūsų valstybinės institucijos tik stebi ir nieko nedaro, kaip ir prieš 2008 metų krizę. Kam mes išlaikome tiek valdiškų ekonomistų, kad iš jų naudos tik tiek, kad pasirodytų TV ekrane ir kažką pakalbėtų, kartais net ne į tema. Lietuvoje neveikia rinkos ekonomika, nes susikūrę didžiuliai prekybos centrai, tarpusavyje susiję susitarimais, nustato kainas kokias nori. Vyriausybė turėtų ginti paprastų piliečių interesą ir nustatyti pelno ribą, kurios negalėtų viršyti verslininkai, nes rinkos ekonomikos vis tiek nėra ir jokių prielaidų tam nesimato.

koroce

koroce portretas
neskubek viskas bus mano.... taip pasake mamytes mylimas /vaikutis/ savo chebrai uz skolas

sita

sita portretas
/infliacija/ nepalies ukininku soc...demonu kurie gaus dideles ismokas o pensininku /vaikuciai/ ardami pas juos vadinami nevykeliais sizofreniku palikuonimis ir tas patycias jie is nevilties ir pataikavimo darbdaviui islies ant tevu kurie siandien vos gala su galu suduria o tokie /vaikeliai/ niekseliai tik laukia tevu mirties slyksciau nebuna bet tai faktas musu stzvilgiu....
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    1
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    2
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    10
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    29
  • Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo
    Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo

    Neseniai stovėdama eilėje parduotuvėje nenoromis nugirdau už manęs laukiančių merginų pokalbį. Dialogo tema sukosi apie tai, kaip gaila, kad kažkokios Simonos kartu su draugėmis vakarieniauti neišleido pavydus vaikinas. Nors pati, užuot konf...

    12
  • Juodasis verygmetis
    Juodasis verygmetis

    Kadaise šaipydavomės iš rusų, nusprendusių, kad filmukas "Na, palauk" gali būti rodomas tik vėlai vakare. Mat ten vilkas nuolat rūko. Tačiau tai nebuvo didžiausias marazmas, vietiniai pavyzdžiai jį pranoko. ...

    76
  • Ledai pajudėjo
    Ledai pajudėjo

    Lietuvos futbolo klubai po gilaus žiemos miego grįžta į sceną. Kol kas labiau į užkulisius – treniruočių aikštynus ir sales, kur pradeda rengtis artėjančiam A lygos sezonui. Bene anksčiausiai, kaip ir derėtų lygos naujokei, į darbus...

    1
  • Šimtas gramų reklamos
    Šimtas gramų reklamos

    Po šimto metų atsivertę Zimbabvės kronikų šeštąjį tomą skaitytojai sužinos, jog 2017-ųjų pradžioje kitame pasaulio krašte, Marijos žemėje, kilo milžiniška epidemija, kuri išplito po visą pasaulį. &Scaro...

    8
  • Ar likome įsipareigoję laisvei?
    Ar likome įsipareigoję laisvei?

    Sausio 13-ąją prisiminsime žuvusiuosius už laisvę. 1991 metais atsisveikindami su tikrai laisvais Respublikos piliečiais, kurie tapo pirmosiomis Nepriklausomybės aukomis, jautėmės kaip viena darni šeima. Lydint didvyrius į paskutinę kelionę,...

    2
Daugiau straipsnių