Išaugusi infliacija lėtina Lietuvos ūkio augimą

Auga viskas, kas gali

Lietuvos ūkis šiemet yra varomas visų pagrindinių variklių – auga tiek vidaus vartojimas, tiek investicijos, tiek ir eksportas. Tiesa, vartojimo augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėtesnis. Kaip rodo mažmeninės prekybos duomenys, vartojimas augo lėčiausiai per pastaruosius trejus metus. Pagrindinis veiksnys, stabdantis vartojimo augimą yra infliacija, kuri trečiąjį ketvirtį siekė 4,4 proc. Didesnę dalį nominalaus vartojimo prieaugio jau sudaro kainų pokytis, o ne didesnis suvartojamų prekių ar paslaugų kiekis. Tokios situacijos Lietuvos ekonomikoje nebuvo nuo 2012 metų.

Puikius rezultatus šiemet rodo eksportuojančios įmonės. Eksportas auga ne tik į atsigaunančią Rusijos rinką, bet ir į Vakarų bei Šiaurės Europos šalis. Pastarųjų ekonomikas teigiamai veikia didesnį augimą demonstruojančios besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija ar Rusija. Lietuva, būdama daugiausiai komponentų eksportuotoja, yra visiškai integruota į globalias tiekimo grandines. Atsigaunančios besivystančios rinkos didina importą iš Vakarų valstybių, o tai savo ruožtu teigiamai veikia ir Lietuvos eksportą į Vakarų valstybes.

Investuosime daugiau, tik ar protingiau?

Teigiamos ekonominės tendencijos šalies viduje bei išorėje kelia ir lūkesčius. Ekonominių vertinimų rodiklis pastaruoju metu užtikrintai juda į viršų, tuo pačiu auga ir įmonių kaupiamos pagamintos produkcijos atsargos. Atsargų rodiklis dažnai indikuoja apie didesnį optimizmą ir tikėjimą, kad paklausa gaminamoms prekėms ir toliau augs.

Teigiami lūkesčiai prisideda ir prie investicijų augimo. Gamybinių pajėgumų panaudojimas šiemet jau siekia visų laikų rekordą. Kitaip tariant, įmonės dirba ant gamybinių pajėgumų ribos, o tai reiškia tik viena – paklausa investicijoms tik didės.

Investicijas vis labiau skatina ir įsibėgėjantis ES paramos paskirstymas. Iki 2020 metų Lietuvai yra numatyta 6,7 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos, iš jų kol kas išmokėta tik mažiau nei penktadalis. Panaudojimo tempams įsibėgėjant, vis daugiau ES lėšų įsilies į šalies ekonomiką ir investicijas kilstelės dar aukščiau. Panaudojant ES lėšas itin svarbu užtikrinti, kad jos būtų nukreipiamos į šalies intelektinio ir gamybinio potencialo didinimą, o ne tik į naujų kelių ar pastatų statybą.

Atlyginimai augina infliaciją

Auganti paklausa bei gerėjantys įmonių lūkesčiai savo ruožtu didina paklausą darbo jėgai. Nedarbas šiemet ir toliau krenta – šiuo metu darbo neturi, bet ieško maždaug 100 tūkst. žmonių. Nors tai nėra mažas skaičius, bet didžioji dalis šių bedarbių arba neturi reikiamų įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, arba gyvena tose vietovėse, kuriose nėra didelės paklausos darbo jėgai. Didmiesčiuose nedarbo lygis yra maždaug dvigubai mažesnis nei mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse.

Vis didesnė paklausa darbo jėgai bei mažėjantis darbo neturinčiųjų skaičius yra pagrindinis variklis, stumiantis į viršų atlyginimų augimą. Matydami tendencijas ekonomikoje ir darbo rinkoje manome, kad atlyginimų augimas tik įsibėgėja. Jei šiemet tikimės 8,5 proc. atlyginimų augimo, tai kitąmet manome, kad jis jau viršys 9 proc.

Mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai be abejo yra geros žinios dirbantiesiems, tačiau tai tampa vis didesniu galvos skausmu verslui, kuris ne tik turi daugiau išleisti darbo jėgos samdymui, bet jau apskritai sunkiai gali surasti reikiamų darbuotojų. Tuo pačiu vis sparčiau augantys atlyginimai tampa pagrindiniu veiksniu stumiančiu į priekį infliaciją. Tai didina riziką, kad kainų ir atlyginimų augimas įsisuks į infliacinę spiralę, kuomet kainos auga dėl augančių atlyginimų, o atlyginimai dar labiau auga dėl augančių kainų.

Istorinės klaidos

Šių metų ekonominės tendencijos stipriai primena maždaug 2005-uosius, kuomet taip pat galėjome stebėti įsibėgėjantį lūkesčių augimą, mažėjantį nedarbą bei vis spartesnį atlyginimų ir kainų augimą. Iš patirties žinome, kaip greitai tai gali tapti sunkiai suvaldomu procesu, vedančiu prie ekonomikos perkaitimo.

Tokioje situacijoje labai svarbu, kad visi pagrindiniai ekonomikos dalyviai – vartotojai, įmonės, bankai bei valdžios sektorius – elgtųsi atsakingai ir nepasiduotų infliacinės spiralės pagundoms, kai norime pirkti, investuoti ir skolinti(s) vis daugiau. Optimizmas yra sveikintinas dalykas, bet dar svarbiau yra šaltas protas ir gebėjimas pasimokyti iš istorinių klaidų.