Ir Vokietijoje ne visi darbininkai džiaugiasi gerove

Tarptautinės darbo dienos proga Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ savo svetainėje paskelbė žurnalisto Michaelio Hollenbacho straipsnį „Lankstūs, vargstantys, išnaudojami“ apie „mobilius darbuotojus, kurie dirba labai daug už mažą pinigų sumą“.

Pavyzdžiui, pasak žurnalisto, „mažai atlyginami jie triūsia siuntų tarnybose, mėsos perdirbimo įmonėse, slaugo neįgaliuosius arba senukus. Nors tokie darbo santykiai ir sulaukia kritikos iš bažnyčių, bet daugiausia tik iš pavienių susirūpinusių dvasininkų – galbūt dėl to, kad įmonės moka didelius bažnyčios mokesčius“.

Derėtų paaiškinti, kad Vokietijoje bažnyčios išlaikomos ne tiesiogiai iš tikinčiųjų aukų, o netiesiogiai iš to, ką tikintieji savo pasirinkimu sumoka vadinamaisiais bažnyčios mokesčiais valstybei, kuri paskui religinėms bendruomenėms šias lėšas perveda.

Toliau žurnalistas M. Hollenbachas daug dirbančių, bet mažai uždirbančių žmonių padėtį Vokietijoje nušviečia taip:

„34-erių metų bulgarė Dezi vienerius metus išdirbo logistikos srityje kurjere, jos atlyginimas buvo 1000 eurų per mėnesį. Jos darbo krūvis kas mėnesį didėjo, kol, sakė ji, „per paskutinius du mėnesius kasdien turėdavau pristatyti per 150 paketų, o to per vieną dieną atlikti nesugebėdavau.

Reikėjo suktis labai greitai, jei norėdavai išvengti 16 val. darbo per dieną“, – skundėsi ji.

Bet nesvarbu, kaip ilgai Dezi per dieną triūsdavo, jos atlyginimas liko tas pats. Už viršvalandžius mokama nebuvo. O logistikos verslas Vokietijoje klestėte klesti: 2017 m. pristatyti 3,3 milijardai paketų – juos ir pristatė tokios kurjerės kaip Dezi: „Jeigu į įmonę grąžindavome nespėtus įteikti 10 proc. ar daugiau visų siuntinių, gaudavome pylos – mus aprėkdavo ir mums grasindavo neišmokėsiantys algos. Sakydavo: „yra pakankamai kitų, kurie tavo darbą perims.“

„Blogiausia būdavo prieš Kalėdas, – sakė kitas kurjeris Mitko, – „nes Kalėdų laikotarpiu turėjome pristatyti 200 paketų kasdien ir dirbti po 15–16 val.“

Kai porą kartų jis pasiskundė dėl neapmokėtų viršvalandžių, subrangovas jam ir tėškė: „Jeigu tau nepatinka, gali eiti sau, kur nori, į tavo vietą atsistos kitas.“

Tačiau yra žmonių, kurie prieš šią „modernią vergovę“, kaip ją vadina prelatas Pėteris Kossenas, ryžtingai kovoja.

Šis dvasininkas aštriai kritikuoja darbo santykius, į kuriuos mobiliai užimtieji įstumiami. Čia nusikalsta ne tik mažieji subrangovai, atsakingos yra ir didžiosios įmonės, kaip antai „Hermes“ arba „DPD“.

Jų pelnai kyla iš visos susitarimų su subrangovais ir mobiliųjų darbuotojų vargų struktūros.

„Tai priklauso sistemai. Juk nėra taip, kad tas nežinoma iš anksto. Tada suvaidinamas didžiulis nustebimas“, – teigia prelatas ir priduria, kad „jeigu tikrai norima ką nors pakeisti, tai reikia pakeisti pačią sistemą.

„Galų gale, – tęsia kunigas, – kažkas visada turi sumokėti sąskaitą, o Vokietijoje tai yra laikinai dirbantieji, arba be ilgesnių sutarčių pasamdyti, arba priverstinai tik daliai etato įdarbinti taip, kad iš savo uždarbio gali tik prastai ar ir visai nepragyventi, bet kaip tik ant tokių darbuotojų pečių krenta visa rizika“.

Tai vadinamasis „prekariatas“ – nors ir sunkiai, bet nesaugiai dirbančių,  vos galą su galu suduriančių žmonių sluoksnis.

Didžiosios logistikos firmos kratosi bet kokios atsakomybės dėl darbo sąlygų subrangovų kontorose. Pernelyg mažos algos ir neteisėti atleidimai iš darbo, girdi, prasilenktų su jų, didžiųjų firmų, standartais.

Todėl bendrovė „Hermes“, kuri bendradarbiauja su keturiais šimtais subrangovų, neseniai paskelbė tirsianti, ar jie nenusižengė minimalaus atlyginimo įstatymui.

„Bendradarbiavimas su nusižengusių subrangovų bendrovėmis būsiąs nutrauktas“, – paaiškino koncerno „Hermes“ atstovas.

Popieriuje kurjeriai, tokie kaip Mitko ir Dezi, gauna minimalią algą, kuri Vokietijoje yra 8, 80 eurų už valandos darbą. Tačiau dėl neapmokėtų viršvalandžių tas valandinis atlyginimas nusmunka iki penkių ar daugiausia šešių eurų.

„Yra vis dar daug galimybių išsisukti net nuo minimalaus atlyginimo sumokėjimo“, – sako Andre`as Mayertas, Vokietijos Evangelikų bažnyčios Socialinių mokslų instituto darbo rinkos ekspertas.

„Pavyzdžiui, minimalios algos atveju, galima užrašyti per mažą išdirbtų valandų skaičių, galima nuo algos nuskaičiuoti mokestį už darbo aprangą ir darbo įrankius, galima nuskaičiuoti keliavimo į darbo vietą išlaidas, galima imti nuomą už pastogę ir apnakvindinimą. Tada darbuotojui rankose lieka gerokai mažiau negu algos minimumas“, – kalba jis.

O Hanoveryje mobiliesiems darbininkams patariančios tarnybos atstovė Katarzyna Zentner teigia, jog „šalia logistikos firmų darbuotojų, nuo prastų ir prastėjančių darbo sąlygų kenčia ir valytojai, valytojos bei mėsos perdirbimo pramonėje ar prie statybų dirbantieji.“

Daugelis žmonių supranta, kad siuntinių išvežiotojas, statybų darbininkas, valytoja ir slaugytoja, astvykę iš Lenkijos, Bulgarijos ar Moldovos per dieną uždirba mažiau nei kai kurie vokiečiai per valandą.

Rytų europiečių darbo jėgos išnaudojimas P. Kossenui yra rasizmo forma. Kaip anksčiau būdavo sakoma: „aš turiu savo negrą“, taip dabar sakoma: „turiu savo lenkę“ arba „turiu savo rumuną“.

Šią diskriminaciją būtų galima lengvai pabaigti, problemos sprendimas labai paprastas. O jis toks: „Už tą patį darbą turi galioti tos pačios teisės. Kodėl užsienio europiečiams reikia mokėti mažiau nei Vokietijos europiečiams?“, – įsitikinusi Katarzyna Zentner.

O prelatas P. Kossenas į intelektualinę talką čia pasikviečia popiežių Pranciškų: „Dalykų matas yra žmogus, bet ne kapitalas. Kapitalas tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.“

„Šią žinią prelatas skelbia ne tik bažnyčioje, gegužės 1-ąją jis ją praneš ir per profsąjungų mitingą Vechtos mieste“, – Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistas Michaelis Hollenbachas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ar pavyks sumažinti monopolijų galią visuomenėje? "Pirma, tolesnė institucinių investuotojų plėtra turi būti blokuojama, nes dabar tie instituciniai investuotojai superka visas konkuruojančias avialinijas ar kias kompanijas ir verčia jas kelti kainas keleiviams ar kitiems vartotojams. Reikia tuos institucinius investuotojus priversti restruktūrizuotis. Jiems turėtų būti leista turėti ne daugiau kaip vienos bendrovės akcijų vienoje pramonės šakoje arba turėti ne daugiau kaip mažą dalį kiekvienos įmonės, tarkim, 1 proc.

Kęstas

Kęstas portretas
Antra, antimonopolinės institucijos taip pat turėtų stabdyti įmones, kurios naudoja susijungimus, kad būtų galima kontroliuoti darbo rinkas. Vieno miesto žemės ūkio įrangos prekybininkams turėtų būti leidžiama susijungti tik tuo atveju, jei jiems dirbantys mechanikai ir kiti darbuotojai po susijungimo toliau turės keletą įsidarbinimo galimybių. Kai kurie didžiausi pasaulio darbdaviai, pavyzdžiui, "Amazon", "Compass Group" maitinimo paslaugų įmonė ir "Walmart", turi būti išskaidyti į daug mažesnių konkuruojančių darbo rinkoje įmonių.

Kęstas

Kęstas portretas
Trečia, reguliavimo institucijoms taip pat reikia griežčiau kontroliuoti technologijų monopolijas ir sustabdyti jų piktnaudžiavimą naujoviškų konkurentų nupirkimais. "Facebook" neribota rinkos galia yra tai, kas leidžia atsirasti skandalams, tokiems kaip "Cambridge Analytica", kurio metu informacija apie vartotojus buvo panaudota rinkimų eigos manipuliacijoms. Amerikos senatorius Lindsėjaus Grahamas iškėlė klausimą, į kurį "Facebook" įkūrėjas Markas Zuckerbergas negalėjo atsakyti: "Jei aš įsigysiu automobilį "Fordas ", ir tas "Fordas" netinkamai veikia, o man tai nepatinka, tada aš galiu įsigyti automobilį "Chevy". Jei aš nepatenkintas dėl "Facebook" darbo rezultatų, tai koks yra ekvivalentiškas produktas, kurį galiu pasirinkti? ""
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių