Investicijos į nekilnojamą turtą: ar spausime stabdžius?

Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamo turto rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį, ir, planuojama, šiemet toliau augs. Ką rinkai žada tokia greitai auganti pasiūla?

Pernai metais Lietuvos įmonės daugiausiai investavo į nekilnojamą turtą – ši sritis sulaukė beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų investicijų. Pagal investavimo apimtis po NT srities rikiavosi transportavimas ir logistika (apie 742 mln. Eur) bei gamyba (apie 724 mln. Eur).

Bendros įmonių investicijos 2016 metais Lietuvoje išliko panašiame lygyje, kai Latvijoje ir Estijoje jos mažėjo. Lietuvoje labiausiai augo NT sritis – šiam sektoriui šalies įmonės skyrė 20 proc. daugiau investicijų nei 2015-aisiais.

Kiek biurų turi turėti didmiestis?

Praėjusiais metais Lietuvos sostinę nusėjo vienas už kitą modernesni biurų pastatai. Jei dar prieš keletą metų, 2013-2014-aisiais verslas Vilniuje skundėsi, kad biurų trūksta, tai šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę.

Vienam Vilniaus gyventojui šiandien tenka maždaug 1,1 kv. metras biurų ploto. Didelis šis skaičius ar mažas? Vertindami šį skaičių turime atsižvelgti į įvairias dedamąsias: kokios mūsų ekonomikos perspektyvos, kiek turime verslų, kuriems tų biurų reikia, kiek yra specialistų, dirbsiančių juose. Palyginimui, Rygoje šis skaičius mažesnis – vienam rygiečiui tenka 0,93 kv. metro biurų ploto, ir planuojama, kad šiemet Latvijos sostinėje naujų modernių biurų turėtų atsirasti nedaug. Taline, kuriame gyvena mažiau žmonių nei Vilniuje, vienam žmogui tenka net 1,63 kv. metro biurų ploto, o naujų modernių biurų pernai ir šiais metais ten pastatyta ir yra statoma nemažai.

Dėl to daugelis NT vystytojų didesnį dėmesį kreipia į kitą skaičių, vadinamą vakansijos lygiu. Šis skaičius rodo, kokia patalpų dalis yra neužimta ir neturi nuomininkų. Jei Taline pernai tik 5 proc. biurų buvo neišnuomoti, Rygoje tušti buvo 5 proc. A ir 10 proc. B klasės patalpų. Vilniuje pernai biurų vakansijos lygis buvo 8 proc., o šiemet, „Swedbank“ prognozėmis, jis jau turėtų siekti 13 proc., kitais metais – 15 procentų. Pasak ekspertų, kaip tik toks lygis yra įprastas Vakarų Europos šalyse, tačiau įdomu, kaip stipriai jis gali koreguoti NT vystytojų ateities planus Lietuvoje.

Ne vieno miesto valstybė

Kita vertus, Lietuva, kitaip nei Latvija ir Estija, nėra „vieno miesto valstybė“. Nors Vilnius nuolat auga pritraukdamas gyventojus iš visos šalies, antrasis šalies miestas Kaunas taip pat nestovi vietoje. Turėdamas oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, stiprią technologinės krypties mokslų bazę ir kitus privalumus antrasis šalies miestas atveria perspektyvas ir komerciniam NT.

Nors biurų vakansija Kaune žemesnė nei 5 proc., laisvų didelių nuomojamų plotų rinkoje nėra. „Swedbank“ prognozėmis, per šiuos ir ateinančius metus Kauno biurų pasiūlos plotas turėtų išaugti maždaug dvigubai.

Vilniaus perspektyva – prekybinis plotas

Reikia pridurti, kad komercinis NT turi perspektyvų ne tik Kaune. Vilniuje biurų vakansijos lygiui artėjant prie europietiškojo, prekybos centrų vakansijų lygis yra nulis. Potencialą šioje srityje atskleidžia ir prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui – Vilniuje jis yra net 32 proc. mažesnis nei Rygoje ir 17 proc. mažesnis nei Taline.

Net jei palygintume penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Vilnius pagal prekybos plotą vienam gyventojui lenkia tik Panevėžį, o nuo Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, kuri turi daugiausia tokio ploto, atsilieka.

Taigi, žvelgiant į komercinį nekilnojamą turtą, lieka palinkėti sėkmės abiems didiesiems šalies miestams. Ir Vilnius, ir Kaunas turi potencialo šioje srityje, kurį, atlikus detalias analizes ir tokio NT poreikio ateityje projekcijas, reiktų išnaudoti.


Šiame straipsnyje: investicijosNTekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie senovinius žvejybos burtus
    Apie senovinius žvejybos burtus

    Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius... ...

  • Kur pučiasi burbulai?
    Kur pučiasi burbulai?

    Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosio...

  • Rusijos protu nesuvoksi?
    Rusijos protu nesuvoksi?

    Rusijos kolektyvinė tapatybė – konfliktiška; joje sąveikauja krikščioniškasis ir mongoliškasis pradai, kas, viena vertus, suponuoja Rusijos siekį modernizuotis ir suartėti su Vakarais, kita vertus, įtvirtina dabartinį ...

    18
  • ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms
    ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms

    J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi...

  • Sporte – veltėdžių profiliai
    Sporte – veltėdžių profiliai

    Dažnai kartojama: sportas – sveikata. Na, kad šis užsiėmimas su fizine sveikata neturi nieko bendra, jau seniai aišku. ...

    17
  • Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui
    Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui

    „Dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie birželio 12-ąją išėjo į gatves net 150-yje Rusijos miestų, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, sudarė didžiausią bet kada Putino eroje ligi šiol matytų protestų grandinę&l...

    14
  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    4
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    9
  • Tam davė, o...
    Tam davė, o...

    Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai,...

    2
  • Baltų dėmių bumas
    Baltų dėmių bumas

    Žurnalistų etikos inspektorė (asmens duomenų neviešiname, kad nepažeistume jos privatumo) žiniasklaidos gildijai išplatino naujas rekomendacijas. ...

    4
Daugiau straipsnių