Investicijos į nekilnojamą turtą: ar spausime stabdžius?

Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamo turto rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį, ir, planuojama, šiemet toliau augs. Ką rinkai žada tokia greitai auganti pasiūla?

Pernai metais Lietuvos įmonės daugiausiai investavo į nekilnojamą turtą – ši sritis sulaukė beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų investicijų. Pagal investavimo apimtis po NT srities rikiavosi transportavimas ir logistika (apie 742 mln. Eur) bei gamyba (apie 724 mln. Eur).

Bendros įmonių investicijos 2016 metais Lietuvoje išliko panašiame lygyje, kai Latvijoje ir Estijoje jos mažėjo. Lietuvoje labiausiai augo NT sritis – šiam sektoriui šalies įmonės skyrė 20 proc. daugiau investicijų nei 2015-aisiais.

Kiek biurų turi turėti didmiestis?

Praėjusiais metais Lietuvos sostinę nusėjo vienas už kitą modernesni biurų pastatai. Jei dar prieš keletą metų, 2013-2014-aisiais verslas Vilniuje skundėsi, kad biurų trūksta, tai šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę.

Vienam Vilniaus gyventojui šiandien tenka maždaug 1,1 kv. metras biurų ploto. Didelis šis skaičius ar mažas? Vertindami šį skaičių turime atsižvelgti į įvairias dedamąsias: kokios mūsų ekonomikos perspektyvos, kiek turime verslų, kuriems tų biurų reikia, kiek yra specialistų, dirbsiančių juose. Palyginimui, Rygoje šis skaičius mažesnis – vienam rygiečiui tenka 0,93 kv. metro biurų ploto, ir planuojama, kad šiemet Latvijos sostinėje naujų modernių biurų turėtų atsirasti nedaug. Taline, kuriame gyvena mažiau žmonių nei Vilniuje, vienam žmogui tenka net 1,63 kv. metro biurų ploto, o naujų modernių biurų pernai ir šiais metais ten pastatyta ir yra statoma nemažai.

Dėl to daugelis NT vystytojų didesnį dėmesį kreipia į kitą skaičių, vadinamą vakansijos lygiu. Šis skaičius rodo, kokia patalpų dalis yra neužimta ir neturi nuomininkų. Jei Taline pernai tik 5 proc. biurų buvo neišnuomoti, Rygoje tušti buvo 5 proc. A ir 10 proc. B klasės patalpų. Vilniuje pernai biurų vakansijos lygis buvo 8 proc., o šiemet, „Swedbank“ prognozėmis, jis jau turėtų siekti 13 proc., kitais metais – 15 procentų. Pasak ekspertų, kaip tik toks lygis yra įprastas Vakarų Europos šalyse, tačiau įdomu, kaip stipriai jis gali koreguoti NT vystytojų ateities planus Lietuvoje.

Ne vieno miesto valstybė

Kita vertus, Lietuva, kitaip nei Latvija ir Estija, nėra „vieno miesto valstybė“. Nors Vilnius nuolat auga pritraukdamas gyventojus iš visos šalies, antrasis šalies miestas Kaunas taip pat nestovi vietoje. Turėdamas oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, stiprią technologinės krypties mokslų bazę ir kitus privalumus antrasis šalies miestas atveria perspektyvas ir komerciniam NT.

Nors biurų vakansija Kaune žemesnė nei 5 proc., laisvų didelių nuomojamų plotų rinkoje nėra. „Swedbank“ prognozėmis, per šiuos ir ateinančius metus Kauno biurų pasiūlos plotas turėtų išaugti maždaug dvigubai.

Vilniaus perspektyva – prekybinis plotas

Reikia pridurti, kad komercinis NT turi perspektyvų ne tik Kaune. Vilniuje biurų vakansijos lygiui artėjant prie europietiškojo, prekybos centrų vakansijų lygis yra nulis. Potencialą šioje srityje atskleidžia ir prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui – Vilniuje jis yra net 32 proc. mažesnis nei Rygoje ir 17 proc. mažesnis nei Taline.

Net jei palygintume penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Vilnius pagal prekybos plotą vienam gyventojui lenkia tik Panevėžį, o nuo Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, kuri turi daugiausia tokio ploto, atsilieka.

Taigi, žvelgiant į komercinį nekilnojamą turtą, lieka palinkėti sėkmės abiems didiesiems šalies miestams. Ir Vilnius, ir Kaunas turi potencialo šioje srityje, kurį, atlikus detalias analizes ir tokio NT poreikio ateityje projekcijas, reiktų išnaudoti.


Šiame straipsnyje: investicijosNTekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    1
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių