Inovacijos, kurių iš bankų galime tikėtis šiemet

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių.

Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną. Pernai metais fiksavome lūžį ‒ „Swedbank“ išmaniąja programėle atliekamų pervedimų skaičius išaugo 73 proc. ir viršijo banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių.

Galima drąsiai teigti, kad ir artimiausioje ateityje bankai išliks tais žaidėjais, kurie į vietinę rinką atneš inovacijas. Nepaisant to, kad jie yra ribojami griežtų saugumo reikalavimų, dėl kurių inovacijų diegimo laikas būna ilgesnis, lyginant su naujai atsiradusiais rinkos dalyviais.

Jau šiemet „Swedbank“ Lietuvoje ketina išleisti pirmąsias bekontaktes mokėjimo korteles, kurios leis atsiskaityti parduotuvėje vos prilietus kortelę prie skaitytuvo. Atliekant smulkius mokėjimus pirkėjams nereikės suvedinėti PIN kodo. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką.

Vakarų Europoje tokio tipo kortelių skaičius ir atsiskaitymų apimtys kasmet auga geometrine progresija. Vien Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama, kad kas sekundę yra atliekama dešimt atsiskaitymo operacijų tokio tipo kortele. Populiariausios atsiskaitymų vietos – smulkių prekybininkų parduotuvės, kioskai, viešasis transportas, savitarnos terminalai. Vertinant iš saugumo pozicijų, atsiskaitymas tokio tipo kortelėmis yra toks pats saugus, kaip ir bet kokia kita banko lustine kortele – visose jose yra įdiegta standartizuota EMV lusto technologija.

Taip pat šiemet bus pristatyta naujovė prekybininkams ‒ išmanusis kortelių skaitytuvas. Tai nedidelis įrenginys, kuris leidžia bet kokį išmanųjį telefoną paversti kortelių skaitytuvu, priimančiu mokėjimus. Tokiu būdu atsiskaitymai kortelėmis taps dar labiau prieinami smulkiesiems prekybininkams. Sparčiai populiarėjantiems atsiskaitymams kortele tai suteiks dar daugiau pagreičio ‒ jau pernai Lietuvos gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaitė kortele nei grynaisiais. Kaip parodė „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas, už kasdienius pirkinius kortele atsiskaito daugiau nei pusė arba 56 proc. Lietuvos gyventojų.

Būtina paminėti ir tai, kad jau nuo praėjusių metų rudens didieji bankai ieško modernaus technologinio sprendimo, kuris leistų skirtingų bankų klientams patogiai ir saugiai prisijungti prie interneto banko ir mobilaus banko. Tokio sprendimo įdiegimas reikštų, kad skirtingų bankų klientai galėtų naudoti vieną bendrą elektroninę priemonę vietoje skirtingų atskirų bankų PIN kodų generatorių ar kodų kortelių. Neabejotina, kad šis sprendimas prisidės ir prie bendros šalies skaitmeninės pažangos.

Būti lyderiais skaitmeninėje erdvėje bankams nėra tikslas pats savaime. Tai jiems gyvybiškai svarbu, nes šiandienos klientas paslaugas nori gauti ten, kur jis tuo metu yra. Tik patogiausi ir racionaliausi sprendimai, kaip klientams paprastai, bet išmaniai tvarkyti savo finansus, lems, kas bus žingsniu priekyje.