Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc.

Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje. Šiemet žaliavų kainoms atsigaunant, taip pat sparčiais tempais augant atlyginimams, pelnų augimas jau turėtų būti gerokai nuosaikesnis.

Gamyba išlaiko stabilų augimą

Atmetus kainų pokyčius ir neskaičiuojant mineralinių produktų, bendros gamybos apimtys praėjusiais metais augo beveik 6 proc. Itin gerus rezultatus demonstravo aukštos pridėtinės vertės sektoriai – elektroninių komponentų, lazerių gamyba augo 22 proc., vaistų – 17 proc. Kiti dviženkliais skaičiais augę gamybos sektoriai - tai metalo gaminių, tekstilės, transporto priemonių, įvairių mašinų gamyba.

Praėjusiais metais gerėjo ir maisto produktų gamintojų situacija. 2015 m. šio sektoriaus pajamos ir pelnas krito dėl 2014 m. rugpjūtį Rusijos įvesto embargo. Tačiau pernai maisto gamintojų pelnas augo įspūdingu 61 proc. Toks rezultatas rodo, kad maisto gamintojams pavyko sėkmingai susidoroti su Rusijos embargo poveikiu plečiant pardavimus naujose rinkose, tarp kurių – ne tik euro zonos šalys, tačiau ir JAV, Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybės.

Spartus prekybos ir transporto įmonių augimas

Praėjusiais metais gerus rezultatus demonstravo ir mažmeninės prekybos sektorius – atmetus kainų pokyčius, jame veikiančių įmonių pardavimai augo 7 proc. Sektorių į priekį stūmė vis intensyvesnis vartojimas, kurį savo ruožtu skatina augantis užimtumas bei didėjantys atlyginimai. Gana stipriai – 12 proc. – augo apgyvendinimo ir maitinimo įmonių pajamos. Tai nulėmė ne tik aktyvus vidaus vartojimas, tačiau ir augantys turistų srautai.

Lietuvos transporto įmonės, vos prieš kelis metus stipriai priklausiusios nuo Rusijos rinkos, taip pat rodo puikius rezultatus – pernai transporto įmonių pajamos augo 7 proc. Susitraukus Rusijos rinkai transporto įmonės sėkmingai prisitaikė prie situacijos atrasdamos naujų klientų Skandinavijos šalių, Vakarų Europos rinkoje.

2016-ieji sunkiausi žemės ūkiui ir statybai

Kiek sunkesni 2016-ieji buvo žemės ūkio ir statybos sektoriams. Statybos įmonių pajamos pernai traukėsi daugiau kaip 10 proc. Pagrindinis tai nulėmęs veiksnys – dar neįsibėgėjęs naujos finansinės perspektyvos ES fondų lėšų panaudojimas. Tikėtina, kad ES fondų išmokos pilnai įsibėgės antroje šių metų pusėje, tai turėtų reikšmingai prisidėti prie spartesnės statybos sektoriaus plėtros.

Žemės ūkis pernai taip pat išgyveno ne pačius geriausius laikus – traukėsi tiek gyvulininkystės, tiek ir augalininkystės produkcijos apimtys. Augalininkystės produkcijos susitraukimą lėmė prastesnis žemės ūkio augalų, ypač javų, derlius bei sumenkusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Gyvulininkystę smukdė smukusios produkcijos, ypač pieno, supirkimo kainos. Produkcijos supirkimo kainoms augant šiemet jau turėtume matyti žemės ūkio sektoriaus atsigavimo ženklus. Pastebime, kad ūkininkai aktyviai investuoja į našumo didinimą, naują techniką. Tai irgi turėtų prisidėti prie laipsniško šio sektoriaus atsigavimo, augančio konkurencingumo.

2017-ųjų prognozė: pajamos toliau augs

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiais metais įmonių pajamų augimas viršys 5 proc. Pajamas toliau didins aktyvi vidaus paklausa, taip pat gerėjanti ekonominė situacija pagrindinėse mūsų šalies eksporto rinkose – Europoje, NVS valstybėse. Tarp pagrindinių rizikų šalies ekonomikos plėtrai išlieka geopolitinės įtampos regione paaštrėjimas. Kita rizika – tai nestojanti populizmo banga, kuri gali pakenkti Europos politiniam ir ekonominiam stabilumui.


Šiame straipsnyje: įmonėspelnaspajamosekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
  • Į Rucavą gena troškulys
    Į Rucavą gena troškulys

    Tikras pandemoniumas! Lietuviai alkoholį jau perka Latvijoje. Iš Palangos varo į Rucavą, šluoja ten alų "jaščikais" ir dabar išgeria dar daugiau. Teisus buvo R.Karbauskis su A.Veryga – kai pigu arba uždrausta, ...

    13
  • Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?
    Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?

    Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietij...

    3
  • Ką gali tradicijos?
    Ką gali tradicijos?

    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet renka geriausią šalies sportininką, sumaniausią trenerį ar stipriausią komandą. Šalia to kasmet įvardijami ir "Fair play" arba "Garbingo žaidimo" prizo laureatai. ...

    1
  • Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?
    Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

    Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nemat...

    1
  • Kopūstinio baltuko lervos
    Kopūstinio baltuko lervos

    Ir neteisus buvo A.Kaušpėdas, dar Dainuojančios revoliucijos laikais mėginęs mums įteigti, kad "visi kenkėjai budi tundroj". Anaiptol. ...

    10
  • Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas
    Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas

    Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais meta...

    3
  • Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?
    Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?

    „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų savo šeimoje arba poroje turi bendrą biudžetą. Jie skiria laiko pajamų ir išlaidų planavimui, to plano laikosi ir kartu spren...

  • Lazda turi du galus
    Lazda turi du galus

    Neapykantos ir karo kurstymas tapo neatsiejama Lietuvos viešosios erdvės dalimi. Deja, tai gali turėti labai skaudžių padarinių. ...

    16
  • Neapvogta mama dosnesnė
    Neapvogta mama dosnesnė

    Simboliška, kad vakar, prasidėjus (eilinei) pilietinei akcijai, skirtai atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams, naujienų sraute švystelėjo dar pora žinučių apie nešvarius pi...

    2
Daugiau straipsnių