Į politiką – aplinkkeliais

Viešai (įtraukdamas ir žiniasklaidą) pakvietęs tik bendraminčius į ganėtinai intymų (be žurnalistų) susitikimą Darbo partijos įkūrėjas pranešė buriantis naują organizaciją Europai gelbėti. Net ir politikoje elgdamasis kaip apsukrus verslininkas, V.Uspaskichas įrodė, kad tebėra ištikimas sau. It koks vertelga, palikęs raudoti skolininkus prie nustekentos įmonės griuvėsių, nusivalė purvą nuo savo legendinių batų ir grįžta tarsi nieko nebuvę. Nei juodosios buhalterijos skandalo, slėpynių Maskvoje, kaltinimų politiniu susidorojimu. Tarsi tik jam vienam būdingas (ne)suvaidintas nuoširdumas, gebėjimas kalbėti tai ir tokiais žodžiais, kokius supranta amžinai viskuo nepatenkinti rinkėjai, būtų pakankama atgaila – ir pradinis kapitalas naujam projektui.

Agurkų imperiją sukūręs V.Uspaskichas šia prasme nė kuo neišsiskiria iš būrio vadinamųjų verslo feniksų. Kaip nieko naujo ir jo pareiškimuose apie tai, kad jo kuriama asociacija "Už vieningą ir sveiką Europą" gimsta iš meilės Europai, o ne iš fizinio potraukio viešumai ir politikai. Jei suskaičiuotume organizacijas, kurių krikštatėviai prisiekinėjo neturį nieko bendra su tiesioginiu dalyvavimu politikoje ir rinkimuose, netrukus pristigtume pirštų.

Agurkų imperiją sukūręs V.Uspaskichas šia prasme neišsiskiria iš būrio vadinamųjų verslo feniksų.

Greta Garliavos gatvėse užgimusio judėjimo "Už teisingumą", kuris išsikvėpė tuoj po virsmo "Drąsos kelio" partija, esama ir gerokai sėkmingesnių pavyzdžių. Vienas tokių – visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas" – šiandien mėgaujasi dauguma Kauno miesto taryboje ir pagrindiniu, mero, postu. Kitas, pilietinis, judėjimas nekaltu pavadinimu "Baltosios pirštinės", pradėjo nuo puikios pilietinės iniciatyvos stebėti rinkimų klastotes ir tapo idealiu tramplinu jos lyderiui Tadui Langaičiui iškilti iki konservatorių viršūnių.

Vertinant visiškai formaliai, tokios atėjimo į politinę valdžią schemose nėra nieko nusikalstamo. Kaip šeštadienį Kaune pabrėžė ir V.Uspaskichas, "visuomeninės organizacijos tam ir kuriasi, kad gvildenant, kuriant, kultivuojant savo idėjas, būtų galima atiduoti jas į politikų rankas".

Klausimai tik du: kodėl puikios pilietinės iniciatyvos anksčiau ar vėliau virsta partiniais projektais ir kuriam pirmajam atsibos šis primityvus piliečius kvailinantis žaidimas, didinantis Lietuvos žmonių nepasitikėjimą ir politikais, ir savo, kaip piliečių, svarba.