Gynybos pramonė – ne tik tankai

Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti, ką šiuo klausimu galėtume daryti geriau.

LR krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neseniai labai taikliai pastebėjo, kad saugumas ir verslas yra glaudžiai susiję: pasak ministro, tik saugioje aplinkoje verslas gali turėti tvirtą pagrindą sėkmingai plėtrai, o tuomet verslas jau gali prisidėti ir prie saugumo didinimo kurdamas produktus bei paslaugas.

Be jokios abejonės, valstybės saugumas ir stipri gynybos pramonė yra tiesiogiai susiję dalykai. Jei neturi stiprios gynybos pramonės ar apskritai jos neturi, tampi labai pažeidžiamas, ir šiandieniniame neramumų kupiname pasaulyje tai matome vis aiškiau. Ir ne tik todėl, kad labai brangu ir neefektyvu viską pirkti iš kitų valstybių.

Technologijos dabar sparčiai žengia į priekį ir gynybos bei saugumo pramonė čia ne išimtis, tačiau jei neplėtosime ir nestiprinsime savo pramonės, neturėsime ir inovacijų, nes juk būtent verslas ir yra inovacijų variklis.

Tai patvirtinančių pavyzdžių – pažangiausių rinkoje sprendimų, kurie buvo sukurti būtent Lietuvos gynybos pramonės, jau turime ne vieną.

Štai prieš keletą mėnesių pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją, per kurią ypač didelis dėmesys buvo sutelktas į saugumo pajėgas. Tūkstančiai saugumo tarnybų pareigūnų prieš inauguraciją ir jos metu nuodugniai šukavo teritoriją, kad neliktų nė menkiausio šešėlio dėl Prezidentui ar visuomenei gresiančio pavojaus.

Ar žinote, kieno sukurtais ir pagamintais įrenginiais – daugiafunkciniais radiacijos matuokliais – amerikiečių saugumo ir policijos pareigūnai šią išskirtinę dieną ieškojo radiacijos ir ją skleidžiančių bombų?

Juos specialiai D. Trumpo inauguracijai amerikiečiai nupirko iš Lietuvos – bendrovės „Polimaster Europe“, kuri jau daug metų Lietuvoje kuria inovatyvius radiacijos matavimo įrenginius, gebančius nustebinti net ir visko mačiusią Ameriką.

Ir tai nė kiek neperdėta. Ši Lietuvos įmonė nuolat laimi įvairius JAV kariuomenės bei saugumo tarnybų konkursus savo produkcijai tiekti.

Ką gali Lietuvos gynybos pramonė

Tankų Lietuvos gynybos pramonė negamina. Priešlėktuvinių raketų irgi bent kol kas ne. Tačiau keičiantis šiandieninio pasaulio grėsmėms mes vis geriau suprantame, kad šiuolaikinė gynybos pramonė – tai ne tik tankai, o kur kas daugiau.

Kartu su naujais saugumo iššūkiais bei technologijų plėtra transformuojasi ir pati gynybos ir saugumo pramonė, kuriai reikia vis daugiau skirtingų kompetencijų, mokslo žinių, inovacijų ir iš to atsirandančių paslaugų.

Būtent tai ir yra Lietuvos gynybos pramonės stiprybė. Todėl mūsų gynybos pramonė, kuri sparčiai auga ir formuojasi, jau rado savo nišą globaliame pasaulyje, kur saugumas yra vertinamas kaip niekada anksčiau.

Tai patvirtina ne tik „Polimaster Europe“, bet ir daug kitų pavyzdžių: Lietuvos įmonės sėkmingai eksportuoja savo produkciją į NATO šalis, nes gamina kokybišką, patikimą ir vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją. Asociacijos duomenimis, 2016 m. asociacijos narių eksportas augo ir sudarė jau 95 proc. visų pardavimų.

Pavyzdžiui, optinius priedėlius, lazerinius taikiklius ir kitą įrangą šiuolaikiniams kariams gaminanti puslaidininkių lazerių įmonė „Brolis Semiconductors“ jau kelinti metai eksportuoja į JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Švediją, Norvegiją.

Kas iš tiesų įdomu, iš pradžių broliai Vizbarai prasiskynė kelius į užsienio rinkas ir tik praėjusių metų pabaigoje išgirdome, kad „Brolis Semiconductors” sudarė pirmą didelį sandorį su Lietuvos kariuomene – optiniais priedėliais už daugiau nei 3,5 mln. eurų aprūpinti.

Iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos įmonėms NATO šalyse prasimušti yra lengviau, nei gimtinėje. Gal ir taip: juk gynybos pramonėje, kaip ir bet kurioje srityje, galioja auksinė taisyklė „Savame krašte pranašu nebūsi“. O gal tiesiog vis dar trūksta pasitikėjimo, kad ir Lietuvos įmonės gali sukurti įrangą, kuri ne tik nenusileidžia, bet gal net ir lenkia tą, kuri yra gaminama Vakaruose.

Potencialo Lietuvos gynybos pramonė tikrai turi daug ir smagu, kad mes esame vis labiau matomi pasaulyje. Tam tikru pripažinimu galime laikyti ir tai, kad tarptautinė organizacija „Global SOF Foundation” pernai būtent Lietuvą pasirinko pirmajai Pasaulinei specialiųjų operacijų pajėgų konferencijai (Global SOF Symposium) už JAV ribų surengti.

Kelis šimtus ekspertų iš viso pasaulio pritraukusi konferencija į Vilnių atviliojo ir įtakingą „The New York Times“ žurnalistą, parašiusį straipsnį apie Baltijos šalių saugumo grėsmes.

Akivaizdu, kad Lietuvos gynybos pramonė turi dar daug neišnaudotų galimybių. Todėl labai džiugu, kad ir Lietuva mato potencialą per gynybos pramonės plėtrą skatinti naujų darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą.

Pats laikas Lietuvos gynybos pramonės strategijai

Galime tik pasveikinti LR Ūkio, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų iniciatyvą parengti pirmąją Lietuvos gynybos pramonės strategiją, kuri formaliai įtvirtins gynybos pramonę Lietuvoje ir padės tvirtus pamatus tolesnei šio sektoriaus plėtrai. Mat žiūrint formaliai, dabartiniuose Lietuvos teisės aktuose net nėra nustatytos sąvokos „Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė“.

Tuo požiūriu gynybos pramonė Lietuvoje apskritai neegzistuoja ir nėra niekaip apibrėžta. Kol kas neturime ir Vyriausybės paskirtos institucijos, kuri būti atsakinga už gynybos sektoriaus kuravimą, plėtrą ar eksporto skatinimą. Savo bendrą poziciją bei siūlymus strategijai pateikė ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija.

Tad Lietuva šį svarbų žingsnį žengia pačiu laiku ir neabejoju, kad tai ilgainiui suteiks svarų postūmį ir visai šalies ekonomikai.

Galimybių skatinti Lietuvos gynybos sektoriaus plėtrą ir kartu siekti ne tik ekonominės naudos Lietuvai, bet ir didesnio saugumo valstyvei, yra ir daugiau, reikia tik imti ir daryti.

Pavyzdžiui, estai jau prieš kelerius metus, o neseniai ir latviai (jei tiksliau – jų Gynybos ministerijos) pasirašė dvišalius gynybos pirkimų susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ši sutartis mūsų kaimynams suteikia lygias teises, kokias turi ir amerikiečiai, dalyvauti gynybos pirkimuose JAV. Tai yra svarbus sprendimas, kuris Estijos ir Latvijos gynybos pramonės įmonėms plačiai atvėrė duris į JAV gynybos rinką.

Tai rodo, kad latviai ir estai patys imasi iniciatyvos daryti sprendimus, kaip paskatinti savo ekonomiką ir vis didesnę reikšmę įgyjančios gynybos pramonės plėtrą.

Dabar mūsų eilė nuspręsti, kur mes norime būti – ar būti paskutiniai iš Baltijos šalių, ar siekti daugiau ir išsiveržti į lyderius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cia jis apie KA .....

cia  jis  apie  KA  ..... portretas
apie lietuviska optika siknoj ytaisyta ,kad galetu karys kontroliuot ar koks jankiu pedikas nesitaiko isdulkint ??
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    1
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    3
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    6
  • Gavo, ko norėjo
    Gavo, ko norėjo

    Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo ta...

    1
  • Naujieji kultūros „reformatoriai“
    Naujieji kultūros „reformatoriai“

    Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos Vladimiro Majakovskio teatrui ir repetuoja jo scenoje. Nuvykę į Naisius, sužinosite, kad čia veikia teartas. Ekskursijų vadovė rimtu veidu praneš, kad teatrui vadovauja jo mecenatas Ramūnas Karbauskis. Broli...

    5
  • Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje
    Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje

    Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje teko darbuotis tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje, ji dabar vadinama Atkuriamuoju Seimu. ...

    2
Daugiau straipsnių