Gūglas ar vadovėliai?

Šiųmečiai abiturientai baigia bėgti paskutinius brandos egzaminų maratono metrus. Šiandien – istorija, poryt – fizika, dar liks rusų, chemija, pakartotinė sesija... Ir kankinantis rezultatų laukimas. Netikėtumo džiaugsmas arba ašaros. Saviguoda ir paguoda. Desperacija ieškant išeities, B scenarijus arba belgiška ramybė belaukiant rudenį prasidėsiančio naujojo gyvenimo etapo.

Vargu ar kas iš kadaise perėjusių brandos egzaminų skaistyklą norėtų tai pakartoti. Turbūt nesiryžtų net tie, kurie atkakliai tikina, kad tokia momentinė žinių patikra – patikimiausias būdas įvertinti žmogaus akademinių pasiekimų lygį, o rezultato nauda nusveria šalutinį poveikį.

Po abitūros egzaminų dar labiau suintensyvėja švietimo procesą it šešėlis lydinti diskusija apie tai, kas svarbu: žinoti ar gebėti sužinoti. Ypač daug argumentų turi tie, kuriems atrodo, kad kelias į sėkmę grįstas ne žiniomis, bet kūrybiškumu imituojant žinojimą. Paskaičius kai kurių tariamojo elito atstovų įrašų socialiniuose tinkluose, paklausius tuščiakalbių parlamentarų, įvertinus jų perkamąją galią, akivaizdu: forma, o ne turinys pas mus vis dar yra viskas. Pagal drabužį ir sutinkama, ir įkainiai nustatomi. Tik brandos egzaminų sesija nori nenori provokuoja mąstyti apie tai, kas gi svarbu: gūglas ar mokykloje (ne)įgyjamos žinios?

Mūsų tamsumas visuotinis ir kad ne taip išaukštintas gebėjimas naudotis įrankiais, kūrybiškumas, bet tai, kuo buvome farširuojami mokyklose, yra išsilavinimo pamatas.

Pastarieji dveji metai labai aiškiai parodė, kad mūsų tamsumas visuotinis ir kad ne taip išaukštintas gebėjimas naudotis įrankiais, kūrybiškumas, bet tai, kuo buvome farširuojami mokyklose, yra išsilavinimo pamatas.

Jei žinotume tiek, kiek privalo žinoti dvyliktokas, ignoruotume visokias išgūglintas „tiesas“ apie COVID-19 gydymą soda, chemtrailus ir vakcinų gamybą iš beždžionių išskyrų, skirtume bakterijas nuo virusų, autokratiją nuo demokratijos, vairuodami paisytume fizikos dėsnių ir išvengtume avarijų. Pakaktų bent minimalių istorijos žinių, supratimo, kas, kada ir kodėl kam ką padarė, kad provokuojami nekrūpčiotume, nešvaistytume pinigų kritinio mąstymo seminarams ir sutaupytume daug brangaus laiko, kurį leidžiame gūglindami tai, ką turėjome žinoti laikydami brandos egzaminus.


Šiame straipsnyje: abiturientaiegzaminaimokykla

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai kad

Tai kad portretas
dabartiniai vadovėliai irgi nuo gūglės nurašyti...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių