Grįžimas į vaikystę: kelionė į laimę

Jau kelerius metus kalėdinis laikotarpis man – tarsi tam tikras grįžimas į vaikystę. Lyg koks su metais jaunėjantis Bendžaminas Batonas didžiąją dalį švenčių leidžiu tėvų namuose su pižama, pakuoju dovanas, valgau kūčiukus, o užsimanius užkąsti rimčiau, pakanka ištarti burtažodį "Mama!" ir ant kelių magiškai atsiranda dubuo celiulitą sukeliančios mišrainės. Šiemet, matyt, panorusi nusikelti į dar ankstesnius vaikystės metus, įsisukau į tėvų namų biblioteką, kur tarp Fiodoro Dostojevskio ir Viktoro Hugo atradau šūsnį pasakų.

Ta proga noriu pasidalyti Mullah Nasruddino pasaka, kuri aktualesnė turbūt jau paaugintiems vaikams, na tiems, kuriems daugiau nei 20 metų. Siužetas paprastas: tėtis ir sūnus, vedini nešuliniu asilu, keliauja į turgų. Juos netrunka išjuokti sutikti praeiviai. Sako: "Kam vedate tą asilą, jei galima juo joti?" Paklausęs jų, tėvas užkelia berniuką ant gyvūno ir keliauja toliau, tačiau jau netrukus kiti sutikti žmonės užsipuola vaiką, kad jis raitas, o vyresnis tėvas turbūt pervargo nuo ėjimo greta. Tuomet jie apsikeičia vietomis, bet ir ši situacija netenkina viską išmanančių kritikų, kurie tuoj išpeikia sūnų eksploatuojantį tėvą. Atgal ant asilo užsiropščia ir berniukas, tačiau praeivius tai baisiai papiktina – begėdžiai išnaudoja vargšą gyvūną! Situaciją išspręsti herojai bando paskutiniu įsivaizduojamu būdu – nulipę nuo asilo ima jį nešti ant pečių. Vaizdelį matančius žmones tai taip prajuokina, kad nuo garsaus kvatojimo gyvūnas pasibaido ir pabėga.

Moralas – kad ir ką darytum, vis vien atsiras žinančiųjų geriau – suprantamas tiek penkiamečiui, tiek ir jo seneliui. Apskritai, jei visi aplink tik giria tavo veiksmus, patartina apsidairyti, ar netyčia ant galvos žemės dar neverčia duobkasys. Tačiau realiame gyvenime šią išmintį neretai užmirštame ir nuoširdžiai imame sukti sau smegenis dėl amžinojo klausimo: "O ką žmonės pagalvos?" Gaila, bet kartais galva susisuka tiek, kad būtent kritikos baimė, o ne entuziazmo trūkumas ar kokios kitos priežastys tampa siena, užmūrijančia taką svajonių išsipildymo link. Sakydama "svajonės", turiu galvoje idėją gyventi iš nuosavos kūrybos, norą apkeliauti pasaulį arba ištekėti ir vaikus gimdyti iš meilės, o ne dėl to, kad jau laikas. Tai, beje, ne utopija, o realybė.

Dalis mano darbo – ruošti interviu su įdomiais žmonėmis. Žinote, kas daugelį jų jungia? Praeityje dažnai girdėta (ir ačiū dievui, ignoruota) mantra: "Vajėzau, vaikeli, ką tu čia dabar darai, geriau eik advokatu mokytis." Jei visi jie būtų paklausę ir susiradę "normalų" darbą, šiandien turbūt gyventume pilkame pasaulyje be meno, užtat su labai daug nelaimingų biuruose ir kitose "normaliose" darbovietėse dūstančių žmonių. Žmonių, kurie turėtų būti kažkur kitur. Gaila, bet tų ne savo vietoje besikankinančiųjų vis vien per daug, ir nebūtinai profesiškai. Pamenu, kaip mane sukrėtė vienos moters pasakota istorija, kad nesiskyrė su neištikimu vyru iš baimės, ką apie ją, antrąkart išsiskyrusią ir su vaiku, pagalvos giminės. Skamba kaip anekdotas, o iš tikrųjų nereta ir visai nejuokinga situacija.

Būtent dėl tų negatyvių užkalbėjimų baimės vis dar mėgstame pasirinkti žaisti saugiai, pagal patikrintą šabloną, užuot darę tai, ko trokšta širdis. O paskui svarstome, kodėl esame nelaimingi, kodėl universalios instrukcijos mums neveikia. Nugrūsdami savo troškimus tolyn pamirštame, kad ne aplinkiniams, burbantiems į ausį, o tik mums reikės gyventi su savo veiksmų padariniais. Ir tik nuo mūsų proto, sugebėjimų, nusiteikimo, užsispyrimo ir drąsos priklauso, ar būsime laimingi, ar ne. Todėl ateinančiais metais būtent drąsos ir noriu palinkėti. Tiek sau, tiek ir jums. Nes kaip tik nuo jos prasideda daugiausia sėkmės istorijų, nepamirštamų romanų ir netgi pasakų laimingomis pabaigomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viltautė

Viltautė portretas
Atmeni, klasėje dažnai būdavo kartojamas sakinys: tik ne Nikoleta! Kokia jo prasmė, manau, atsimena visi iš a klasės. Dabar sakau: tik Nikoleta! Gal nereikia versti? Patinka tavo samprotavimas, argumentai!

G

G portretas
Viskas teisingai. Kas žino šitą pasaką sako trumpai: Neneškim asilo.

Anonimas

Anonimas portretas
Puikiai :)
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rinkis skurdą lietuvišką
    Rinkis skurdą lietuvišką

    Praėjo Tarptautinė kovos su skurdu savaitė. Politikai maudėsi savo dosnumo spinduliuose prieš TV kameras, rodos, rungtyniavo, kuris skaudesnį smūgį suduos skurdui makaronais. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kruopų indėlį nepriteklių k...

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    6
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
Daugiau straipsnių