Geriausias draugas

Legendinis aktorius Billas Murray'us yra pasakęs: "Įtariai žvelgiu į žmones, nemėgstančius šunų, bet esu linkęs pasitikėti šunimi, kai šis nemėgsta žmogaus." Kartais ir aš atlieku tokį murray’išką naujų pažįstamų testą – jei mano katinas baimingai žiūri į užsukusį svečią ir ant jo šnypščia, imu kiek atidžiau žvelgti į bendravimo perspektyvas. Tačiau šįkart ne apie ekstrasensiškas keturkojų galias, o apie tai, kaip su jais pas mus įprasta elgtis – nepelnytai žiauriai.

Naujienų apie apraiškas įvairaus sadizmo, nukreipto prieš mažuosius draugus, per kelis pastaruosius mėnesius viešojoje erdvėje pasipylė it sniego per griūtį Evereste. Tai ir garsusis cirkininkas su savo paklaikusiomis meškutėmis, ir šunų nuodytojai, siaučiantys parkuose bei daugiabučių kiemuose, ir abejotinos moralės šefas, virtuvėje organizuojantis humoro šou su nekrofilijos elementais. O kur dar nesibaigiantis srautas pranešimų apie nukankintus, iš namų išmestus, paskandintus, miške mirti paliktus ar užmigdyti vežamus sveikus šuniukus bei kačiukus. Didelei daliai mūsų piliečių gyvūnas ne tik nėra gyvybė, kurią reikia saugoti ar gerbti. Jis reikalingas tik tada, kai naudos teikia daugiau negu reikalauja priežiūros. Antraip, tampa bokso kriauše įtūžusiems, gyvenimu nusivylusiems sadistams. Šuliniu, į kurį gali išvemti susikaupusią tulžį. Ir už tai tau (greičiausiai) nieko nebus. Dar rasi ir bendraminčių.

Pamenu, užpernai žiemą teko rengti straipsnį apie kraupoką istoriją. Iš prieglaudos šunelį pasiėmusi pagyvenusi pora neilgai trukus naująjį augintinį užkapojo kirviu. Priežastis? Per garsiai lojo. Iki šiol nemalonu prisiminti šią patirtį, ypač dėl to, kad komentaruose po straipsniais minėta tema atsirado būriai nematančių nieko blogo. "Kaime šitaip įprasta, nesureikšminkite", "jūs geriau žmonėmis, o ne gyvūnais rūpinkitės" – dažniausiai pasitaikiusios mintys.

Ir kitais atvejais viskas vykta panašiai. Po įrašais apie kažkieno numylėtus šunis, mirusius iš nasrų drimbančių putų ir traukulių agonijoje, atsiranda ne vienas, tokį elgesį teisinantis netvarka parkuose. Įmyniau į šūdą – pribarsčiau žiurknuodžių. Po langais sysioja lauko katės – pagirdysiu antifrizo ir pieno kokteiliu. Suprantama, logiška, brandu.

Ir dėl to darosi labai baisu. Ne vien kaip tai, kuri įtarusi savo keturkojui slogą, iškart konsultuojasi su veterinarais, nes gyvenimo be pilko pūkų kamuolėlio įsivaizduoti nenori. Ne vien kaip žmogui, kuris ir į prieglaudas savanoriauti vyko, ir paremia jas nuolatos. To, beje, verkiant reikia – katinų ir šunų su dėl smagumo išmuštais dantimis, išluptomis akimis ar sulaužytais kaulais, deja, nemažėja. Sakoma, apie žmogų gali spręsti pagal tai, kaip šis elgiasi su tais, su kuriais gerai elgtis neprivalo. Tais, kurie nepasiskųs, nes to padaryti nemoka. Baisiai nejauku pagalvoti, kas dedasi galvose tų, kuriems paprasčiau vadą aklų šuniukų paskandinti negu pasivarginti ieškant šiems naujų šeimininkų.

Tačiau vilties yra. Šitaip besielgiantys antžmogiai, nors ir nesupranta humaniškumo esmės, puikiai supranta kitką – baimę. Gali būti, kad jei baudos už iš namų išmestus augintinius būtų tokios, kaip Vakaruose, niekam nebereikėtų raukyti nosies dėl benamių kačių prisysiotos tarpuvartės. Jei už spardomą šunį grėstų ilgai patupėti už grotų, netektų skųstis, kad visokios organizacijos kaulija pinigų.

Taip, mūsų šalis turi daugybę skriaudžiamų grupių: sutuoktinių kumščiu auklėjamas moteris, visų užmirštus senolius vienkiemiuose, kaip velnio girtuoklio tėvo bijančius vaikus ir tuos pačius vyrus, kovojančius su vienokiais ar kitokiais demonais. Bet tai nereiškia, kad gyvūnų klausimas tampa mažiau svarbus. Kad kiekvienas turintis noro, gali iš jų tyčiotis kaip išmano. Jie juk gyvi. Išgyvena ir suvokia daugiau negu įsivaizduojame (atsiverskite garsiojo Peterio Wohllebeno knygą "Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį", jeigu netikite). Ir, nesvarbu kokie skriaudžiami, vis vien neišmoksta neapykantos. Gal šiuo atžvilgiu visai verta iš jų pavyzdį imti ir mums?



NAUJAUSI KOMENTARAI

A

A portretas
Reikalingas straipsnis ir su meile gyvuliukams parasytas , bravo mergaite!!!

to Autorei

to Autorei  portretas
Nepulkit ant musu Nikoleta! Nors pirma karta Nikoleta labai, graziai parase apie gyvunus ir ..zmoniu ziauruma!! BRAVO NIKOLETA!!

AK

AK portretas
Pabaiga gera. Ir lūpos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    6
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių