Geopolitinių šachmatų samsara

Šių metų birželio 14-ąją minint Donaldo Trumpo (1946) gimtadienį, mūsų šalyje lankysis kitas, ne menkiau spalvingas politinis personažas. Jau ketvirtą kartą savo apsilankymu mus pagerbs Jo šviesybė Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas Jetsunas Jamphelas Ngawangas Lobsangas Yeshe Tenzinas Gyatso (1935), plačiau žinomas Dalai Lamos XIV vardu. Nors šis vizitas formaliai yra nepolitiškas ir orientuotas vien į budizmo išminties skleidimą, jis negali mums nepriminti apie į užribį nustumtą Tibeto okupacijos klausimą.

"Kas gi tas Tibetas?" – paklausite. Tai – istorinis ir kultūrinis regionas Tibeto plynaukštėje, Himalajų kalnų pašonėje. Daugiau nei keturių kilometrų aukštyje įsikūrusi civilizacija, pasižyminti unikalia kultūra, supinančia į vieną lydinį senovės Kinijos ir Indijos mistiką, budizmo filosofiją ir Sibiro šamanų burtus. Kitaip tariant, tai pati tikriausia pasakų šalis, įsikūrusi tarp debesų tiesiogine ta žodžių prasme.

Per visą savo egzistavimo laikotarpį Tibetas išgyveno pačias įvairiausias valstybingumo fazes – jis spėjo pabūti ir viena agresyviausių Azijos imperijų, ir Kinijos bei Mongolijos valstybių dalimi, ir autonomiška svetimų dinastijų nuosavybe. Nuo 1912-ųjų iki 1951 m. tai buvo absoliučiai de facto savarankiška, bet de jure nepripažinta valstybė. 1949 m., Kinijos pilietinio karo pabaigoje, laimint komunistams, visų akys nukrypo į Tibeto regioną, mat šis užėmė labai didelį plotą, besiribojantį su Indija, ir buvo gausus naudingųjų iškasenų (yra ir vienas didžiausių urano telkinių pasaulyje).

Tais pačiais metais komunistai pirmą kartą įžengė į Tibetą ir per porą metų nesunkiai nugalėjo menką jo armiją. 1951 m. jie privertė regiono valdžią pasirašyti vadinamąją 17 punktų sutartį. Ko verta ši sutartis, parodė 1959-ųjų sukilimas, nusinešęs maždaug 85 tūkst. gyvybių. Nors ilgą laiką formaliai Tibetas buvo ir tebėra autonomiškas Kinijos regionas, jam toli gražu nesvetima represijų, teroro, kultūros paveldo niokojimo, žmogaus teisių pažeidimų ir kitų komunistinės egzistencijos "linksmybių" patirtis.

Kaip ir visa Kinija, Tibetas neišvengė garsiosios kultūrinės revoliucijos siaubo. Tačiau tai nepalaužė tibetiečių kovos dvasios ir kantrybės, o vis kylantys neramumai bei reguliarūs vienuolių ar paprastų tibetiečių vieši susideginimai primena pasauliui apie šio regiono bėdas. Su visa derama pagarba kai kuriems asmenims, reikia konstatuoti faktą, jog Vakaruose didžiąją dalį laiko kova už Tibeto nepriklausomybę buvo miesčioniškų poniučių, egzotikos mėgėjų ir dvasinio peno trokštančių turčių žaidimo aikštelė.

Tai yra palaikyti Tibeto nepriklausomybės siekius šiuose sluoksniuose buvo savotiškai madinga, o svarbiausia – visiškai saugu. Nesupraskite neteisingai – Richardo Gere‘o (1949) ir kitų įžymybių parama, filantropija ir labdara, roko koncertai ir filmai, visa veikla, siekianti atkreipti dėmesį į Kinijos režimo terorą Tibeto regione, yra ganėtinai pozityvu (o svarbiausia, atitinka budizmo doktriną ir prasilenkia su smurtu).

Vis dėlto reikia konstatuoti faktą, jog Tibeto žmonės nusipelnė gerokai daugiau dėmesio, nei gavo iki šiol. Taip pat jie nusipelnė gerokai intensyvesnės ir agresyvesnės paramos iš Vakarų visuomenės, mat pats šio regiono klausimas yra gerokai aktualesnis mums, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Būkime atviri, šiuo metu demokratijai ir visai Vakarų civilizacijai didžiausią grėsmę kelia dvi jėgos: kriminalinė Kremliaus meška ir komunistinis Kinijos drakonas. Pirmoji grėsmė yra daugiau fizinė ir trumpalaikė – ją atremti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Kalbant apie Kiniją, yra gerokai sudėtingiau, jos veiksmai kur kas gudresni bei toliaregiškesni. Savo ekonominiais ir finansiniais čiuptuvais komunistinis drakonas vis labiau skverbiasi į Vakarų pasaulį ir pavojingai apraizgo demokratinės santvarkos pamatus, iš lėto nuodydamas visą Vakarų civilizacijos organizmą.

Prie to prisideda ir dalies pačių Vakarų piliečių veikla. Nemažai jų nori matyti Kiniją tariamame didžių galimybių šalies amplua, o kai kurie yra net naiviai įsitikinę, jog vis labiau bendradarbiaujant su Kinija, ši stebuklingai perims demokratines vertybes bei vakarietišką gyvenimo būdą.

Jeigu jums tai atrodo kažkur girdėta, esate visiškai teisūs. Lygiai tokios pat giesmės buvo giedamos apie Rusiją iki 2014-ųjų Krymo aneksijos bei tariamo Donbaso traktorininkų sukilimo. Visa tai – be galo pavojinga ir suvokiama tik patiems toliaregiškiausiems protams.

Tiesa, kai kurie simptomai jau dabar regimi plika akimi, vienas jų – Tibeto klausimas. Kaip jau minėta, Tibeto nepriklausomybės siekiai pastaraisiais metais buvo stipriai užgožti gerokai artimesnių ir intensyvesnių Ukrainos bei Artimųjų Rytų konfliktų. Maža to, tarp Vakarų galingųjų vis labiau įsigali Tibeto temos baimė – mūsų žemyno politikai vis labiau vengia Jo šviesybės Dalai Lamos XIV draugijos, atvirai bijodami sugadinti tariamai į visokeriopą darną besivystančius santykius su Kinija.

O juk reikėtų elgtis priešingai, t.y. derėtų parodyti ryžtą, valią ir pasitikėjimą savo jėgomis. Reikėtų ne tik skirti daugiau dėmesio Tibeto lyderiams ir remti jų kovą, bet ir atvirai reikalauti daugiau nei mums ar patiems tibetiečiams reikia – absoliučiai nepriklausomo, demokratinio ir provakarietiško Tibeto, bendradarbiaujančio su JAV, ES ir NATO. Norint užkirsti kelią Kinijos įsigalėjimui, reikėtų veikti jau dabar, ir viena galimybių yra būtent Tibetas.

Reikia racionalaus, pragmatiško požiūrio į jį bei dar racionalesnių, pragmatiškesnių veiksmų šiuo klausimu. Palaikydami Tibeto žmones ir padėdami įgyvendinti jų siekius, ilgalaikėje perspektyvoje padėsime ir sau.

Budistas ar dvasinga miesčioniška poniutė veikiausiai pasakytų, jog toks požiūris ciniškas, tačiau geriausi politiniai sprendimai yra tie, kurie duoda visokeriopą, ilgalaikę naudą kuo platesniam žmonių ratui, o ne tie, kurie kyla vien iš altruistinio noro padėti kenčiančiajam ar engiamajam.


Šiame straipsnyje: KinijaTibetasDalai Lama

NAUJAUSI KOMENTARAI

>DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO

>DĖL  BANKO SNORAS UŽGROBIMO  portretas
Asile, dėl Snoro aferos kreipkis pas rusų mafijos bosą Striukį Putiną. Tai jis priglaudė ir saugo apvogusius Lietuvos žmones savo bendrus Antonovą su Baranausku.

To Spakainas

To Spakainas portretas
Tikra tiesa, kad neatiduos. Tibeto atsiskyrimo atveju atskiltų bene penktadalis Kinijos, plius būtų prarasta praktiškai visa siena su Indija. O be to, kaip minėta tekste- ten daug iškasenų- naftos ir dujų nėra, bet yra aukso ir urano bei daugybė visokio smulkesnio šūdo, kurio reikia vakariečiams, įvairių metalų ir mineralų naudojamų mikroschemų gamyboje ir panašiai, daugiau nei 1700 telkinių iš kurių apie 40 milžiniški. Be to patiems kinams Kinijoje darosi ankšta, o Tibete daug laisvų plotų, kuriuos ateityje tikimąsi užpildyti

Spakainas

Spakainas portretas
Man atrodo, kad iš tų kalbų apie nepriklausomą vakarietišką Tibetą išeis tik didelis pišššš. Kinija didelė, pakankamai įtakinga, ir vargu bau norės kažką atiduoti už ačiū. Ar jūs atiduotumėte, pvz, Žagarę su visom vyšniom nežinia kam? O Lama laisvas žmogus ir gali važiuoti, kur panorėjęs, jei gauna vizą bei turi pakankamai pinigų apsimokėti už paslaugas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    3
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    7
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
Daugiau straipsnių