- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai 1989-ųjų balandį stoję prieš kastuvėliais kapojančius sovietų kareivius kartvelai reikalavo savo šalies nepriklausomybės, niekas nesitikėjo, kad ji bus paskelbta jau po dvejų metų. Kai 2003 m. lapkritį jie vėl išėjo į gatves protestuoti prieš sovietmečio impotencijos kankinamą valdžią, o Rožių revoliucija atvėrė kelius Michailui Saakašviliui, atrodė nerealu, kad netrukus viena vargingiausių žemyno šalių ne tik nebejaus elektros stygiaus – jos ekonomika per dešimtmetį išaugs 70 proc.
2012 m., kai po M. Saakašvilio reformų korupcijos suvokimo indekse Sakartvelas aplenkė net kelias ES nares, niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra. Kai 2008 m. Maskva atplėšė penktadalį Sakartvelo žemių, atrodė neįmanoma, kad jau 2012 m. šalis balsuos už keistų ryšių su Rusija turinčio verslininko Bidzinos Ivanišvilio politinį susivienijimą, patikės kalbomis, jog neva diktatorium virstantį reformatorių M. Saakašvilį reikia keisti milijardų pertekusiu filantropu.
Niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra.
Po septynerių metų kartvelai vėl nustebino parlamento šturmu parodę, ką iš tiesų galvoja apie suartėjimą su Rusija. Maskvos emisaras Valstybės Dūmos narys Sergejus Gavrilovas, Stačiatikių tarpparlamentinei asamblėjai norėjęs vadovauti sėdėdamas Sakartvelo parlamento pirmininko kėdėje, tąkart turėjo gėdingai sprukti namo. Kaukazietiški stebuklai nesibaigė. 2020 m. kartvelai parlamentą vėl patikėjo tai pačiai „Sakartvelo svajonei“, kuri savo ruožtu partnerius Vakaruose iki šiol stebina tragikomišku deriniu: deklaruojama integracija į ES, NATO ir rusiško stiliaus politika.
Kai ši Rusijos agresiją išgyvenusi šalis neparėmė Maskvos vėl užpultos Ukrainos, pajutome nusivylimą. Antrąkart – kai šiemet vasarį „Svajonės“ kontroliuojamas parlamentas pradėjo kopijuoti Kremlių bandydamas priimti laisvą visuomenę paralyžiuojantį įstatymą, pajutome nusivylimą. Tačiau kartveliškų stebuklų metas tikrai nesibaigė. Tbilisis vėl protestuoja. Tik šįkart stebuklas jau kitoks. Protestuoja laisvoje šalyje gimusi, dėl to paties M. Saakašvilio reformų laisvai nebe rusiškai, bet angliškai kalbanti, savo ateities be Europos neįsivaizduojanti karta. Žmonės, dėl kurių liejosi kraujas 1989-ųjų Tbilisyje. Protestuodami jie neša ES vėliavas, o ne didžiojo reformatoriaus portretus, reikalauja laisvės sau, o ne kalinamam prezidentui. Tai ir yra tikroji Rožių revoliucijos pasekmė: jos vaikai nori gyventi ne patogiai, bet tik europines vertybes gerbiančioje valstybėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės2
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...