Finansinio raštingumo ugdymas

Moksleivių Lietuvoje žinios – bazinės

Pernai SEB bankas apklausė 1,7 tūkst. 18-25 m. Lietuvos jaunuolių – aiškinomės, kaip jaunimas planuoja savo pajamas ir išlaidas. Tyrimas atskleidė, kad mūsų jaunuoliai finansinius sprendimus linkę priimti spontaniškai – 8 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad savo kasdienių išlaidų neplanuoja, o vienas iš keturių netaupo ir nesistengia atsidėti lėšų ateičiai.

Prieš trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas penkiolikmečių moksleivių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mūsų šalies rezultatas nesiekia EBPO šalių vidurkio. Šio tyrimo duomenimis, aukščiausiais rezultatais atliekant finansinio raštingumo užduotis galėjo pasigirti Kinijos, Belgijos, Kanados penkiolikmečiai. Lietuva – tarp sąrašo gale atsidūrusių šalių. Penktą – aukščiausią – lygmenį Lietuvoje pasiekė mažiau negu 4 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių, bazinį – antrąjį – lygmenį Lietuvoje pasiekė 68 proc. penkiolikmečių.

Kinijoje antrąjį lygmenį pasiekė 91 proc. moksleivių. Kur slypi šio tyrimo lyderės sėkmė? Kinijos pranašumą ugdant jaunosios kartos finansinį raštingumą lemia tai, kad ši šalis pagrindus pradeda kloti dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Sakysite, kad finansų tema tokio amžiaus vaikams per daug nuobodu? Anaiptol. Finansinio raštingumo programose numatytos įvairiausios priemonės, kurios mokymosi procesą paverčia įdomiu – komiksai, filmai, teatras, interaktyvūs žaidimai, kt.

Mokomės žaisdami ar klysdami?

Mokymasis žaidžiant bus žymiai efektyvesnis būdas išsiugdyti gebėjimą protingai valdyti savo finansus negu mokymasis klaidų ir bandymų keliu, kai tau jau dvidešimt keleri. Finansų ekspertai ir edukologijos specialistai sutaria, kad su vaikais apie finansus būtina kalbėtis nuo mažumės ir formuoti jų atsakingą požiūrį į asmeninius finansus bei jų valdymą. Nemanykime, kad vaikai yra per maži, kad su jais būtų kalbama apie suaugusiųjų reikalus, t. y. piniginius reikalus. Svarbu nuo vaikystės formuoti teisingą atžalų požiūrį į pinigų valdymą, paaiškinti jų vertę.

Gera priemonė, padedanti dar vaikystėje formuoti įpročius, kaip teisingai elgtis su pinigais, yra kišenpinigiai. Kišenpinigiai padeda vaikams ir suvokti tikrąją pinigų vertę, ir ugdo savarankiškumą. Vėliau su vaiku jau galima pradėti kalbėti ir apie taupymą. Kaip paskatinti vaikus taupyti? Tėvai galėtų paskatinti savo vaikus kaupti sutarę dėl konkretaus tikslo, kam vaikas kaupia, kokia dalimi tėvai prisidės periodiškai į vaiko sąskaitą pervesdami nedideles pinigų sumas. Arba sutarti, kad metų pabaigoje tėvai pridės pusę tiek, kiek vaikui pavyks sukaupti. Taip vaikas turės didesnę motyvaciją gautas nenumatytas lėšas (pvz., piniginę dovaną iš senelių) ne čia ir dabar išleisti, o atidėti planuojamam didesnės vertės pirkiniui.

Vyresnes atžalas verta supažindinti ir su kitomis mokėjimo priemonėmis, pvz., suteikti galimybę naudotis mokėjimo kortele. Tai jaunuoliui suteiks ne tik daugiau savarankiškumo, bet galbūt net padės taupyti, nes kils mažiau pagundų iškrapštyti santaupas iš taupyklės. Beje, nepilnamečių banko klientų skaičius kasmet auga – dažniausiai tėvai į banką kreipiasi būtent dėl banko kortelės savo vaikui. Šalies didmiesčiuose tarp vyresniųjų klasių moksleivių kortelė yra gana įprasta, nes toks atsiskaitymo būdas jaunimui atrodo patogesnis, paprastesnis ir išmanesnis negu grynieji pinigai.

Taigi neatidėliokime finansinio raštingumo pamokų – mokykime savo vaikus ir nelaukime, kol finansinio raštingumo tiesas jie išsiaiškins patys pradėję savarankišką gyvenimą. Užaugę vaikai padėkos, jei jiems laiku paaiškinsite svarbiausias asmeninių finansų valdymo taisykles – planuoti savo išlaidas, gyventi pagal pajamas ir stengtis reguliariai atidėti bent 10 proc. nuolatinių pajamų, o jau prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams skirti didžiausią prioritetą.