Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

Tiesiog feministė (ar feministas, būna ir taip) yra asmuo, manantis, kad žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, turėtų būti lygiateisiai visose gyvenimo sferose. Ir kai pradedi į tai žvelgti per kasdienių gyvenimo situacijų prizmę, viskas pasidaro kur kas paprasčiau...

Save laikau feministe. Ir dar, man labai patinka bendrauti su vyrais. Didelė dalis mano artimų draugų – vyrai. Man malonu išgirsti tiek iš vyrų, tiek ir iš moterų, kad esu protingas žmogus. Tačiau nė nesiimsiu aiškinti, kodėl "tu protinga, kaip moteris" nėra komplimentas.

Manęs visiškai nežeidžia subtiliai parodomas priešingos lyties dėmesys ar mieli komplimentai. Tačiau nesu vien tik tai, kas man tarp kojų. Dar turiu smegenis ir pati renkuosi, su kokiu vyriškiu bendrauti man smagu ir malonu. Tad jei koks nepažįstamas įkaušęs drąsuolis griebtų man už sėdmenų, švelniai tariant, neapsidžiaugčiau. Lygiai taip pat, kaip turbūt neapsidžiaugtų ir joks vyrukas, jei prisisiurbusi pirmąkart matoma moterėlė čiuptų jam už klyno...

Nelaikau savęs tiek kvaila ir bejėge, kad negebėčiau užsidirbti savų pinigų. Todėl prieštarauju nuomonei, kad moterį, kaip kokią gražią kanarėlę, privalėtų išlaikyti vyras. Neįsižeisiu, jei į pasimatymą pakvietęs vaikinas norės sąskaitą pasidalyti perpus. Lygiai taip pat neįsižeisiu, jei jis tą sąskaitą apmokės vienas. Tačiau dėl "pastatytos" vakarienės nesijausiu jam skolinga pusryčius į lovą.

Vyrą, kuris pasisiūlo iki automobilio panešti sunkius pirkinių krepšius, laikau ne priekabiautoju, o nuovokiu šaunuoliu.

Vyrą, kuris pasisiūlo iki automobilio panešti sunkius pirkinių krepšius, laikau ne priekabiautoju, o nuovokiu šaunuoliu. Nes tiesiog taip gamta sutvarkė, kad tas vyras elementariai turi daugiau raumenų jėgos ir jam tie 15 kg nesibaigs suriesta nugara. Tačiau gamta davė tiek moterims, tiek vyrams vienodas akis ir aplinkos suvokimą, tad kai ramiausiai parkuojuosi ar į automobilį piluosi tepalus prie tos pačios parduotuvės, o trys pusamžiai barzdočiai sustoja ir pašaipiai žiūri "į vištą prie vairo", nebelaikau jų šaunuoliais. Kuo laikau, gal geriau nutylėsiu.

Manau, kad jei moteris ir vyras dirba tą patį darbą, tai ir atlyginimą turėtų gauti identišką. Bet visiškai nesuprantu, kodėl vyras man turėtų pirkti automobilį vien dėl to, kad su juo gyvenu ar miegu.

Man tikrai nenukris rankos, jei savo žmogui paruošiu vakarienę ar kartu su savomis kojinėmis sumesiu skalbti ir jo. Lygiai taip pat ir tam žmogui neturėtų svirti rankos, jei teks išplauti grindis ar išvalyti katino dėžutę.

Feminizmas – bent jau naudojamas pagal "originalias instrukcijas", nėra noras žeminti vyrus ar prisiskirti sau nuopelnų vien už tai, kad gimei su dviem X chromosomomis. Tai siekis kuo darniau moterims ir vyrams egzistuoti vienoje planetoje. Taip, kad nė vienos lyties atstovai nesijaustų nuskriausti, nuvertinti ar išnaudojami. Tai noras, kad tavęs nečiauptų viršininkas vien todėl, kad savo pasiūlymus teiki aukštesniu balsu nei kolega Petras. Tai noras kovoti su neteisybe, kai mokyklose smulkus berniukų chuliganizmas nurašomas priežasčiai "ai, jie gi berniukai", o ryškiau pasireiškianti mergaitė prilyginama psichikos sutrikimų turinčiai šėtono išperai. Tai siekis, kad turėtume pasirinkimo laisvę tapti kosmonautais, inžinieriais, o gal namie liekančiais ir vaikus auginančiais tėvais, nepriklausomai nuo to, mūsų genitalijos kūno išorėje ar viduje. Ir kai geriau pagalvoji, tie norai visai juk nebaisūs...