Europos Sąjunga – dar ne griuvėsis

Todėl daugelis jų įdėmiai klausėsi Europos Komisijos pirmininko Jean- Claude`o Junckerio pranešimo praėjusį trečiadienį Europos Parlamente apie padėtį Europos Sąjungoje, tačiau daug kas liko nepatenkintas.

„Mes neturime ateities vizijos – niekas nesuformuluoja mums tikslo ateičiai. Čia ir glūdėjo J.-C. Junckerio kalbos silpnybė“, – rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Jo nuomone, kalba buvo silpna „dėl to, kad praktiškai ji susidėjo tik iš banalybių. Europos Sąjunga turi įveikti bėglių problemą – savaime aišku. Taip pat susidoroti ir su Britanijos išstojimu – irgi aišku. Europos Sąjungoje per mažai solidaraus bendradarbiavimo – ką čia kalbėti.“

„Vienintelis įdomus Junckerio kalbos bruožas – kvietimas sukurti bendras karines pajėgas, kurios įgalintų veiksmingesnę europiečių gynybos politiką“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis, dar pridūręs, jog „Europos Sąjunga nėra joks žydintis projektas, tačiau kartu tai ne laužas, ne   griuvėsis“.

J.-C. Junckerio kalbą greičiau neigiamai įvertino ir Austrijos sostinės dienraštis „Presse“, klausdamas: „O kam Jūs kalbėjote, pone pirmininke?“

„Junckeris kreipėsi į parlamentarus, kritikavo vyriausybių vadovus, tačiau piliečių jis nepasiekė. Ogi jų rūpesčiai ir nuogąstavimai yra faktas. Dėl to Europos Sąjungą ir ištiko egzistencinė krizė.

Žmones jaudina neišspręsta pabėgėlių problema, gąsdina ir dėl terorizmo sumažėjęs saugumas bei visokie globalizacijos padariniai. Žmones valdo iš gilumos kylantis pojūtis, kad kažkas čia negerai.

O Junckeris galvoja vienu europietišku matmeniu ir pagrįstai kritikuoja trukdantį ir trikdantį populizmą. Tačiau jis neįžvelgia to, kad visos Europos Sąjungos institucijos šiandien labiau nei bet kada anksčiau turi, piliečių akimis, pasiteisinti“, – teigė Vienos dienraštis.

Budapešto laikraštis „Nepszabadsag“ tikino, kad „Junckeris vaizduojasi Europą kaip traukiančią tą pačią virvę į tą pačią pusę. O iš tiesų Europą šiuo metu veikia išcentrinės jėgos, kiekvienas galvoja tik apie savo naudą.

Pats laikas, kad visi stabteltų, susivoktų, susivaldytų – ne tik aukščiausi ES valdytojai ir tie politikai, kurie reikalauja besipriešinančią šalį narę išmesti iš Sąjungos, bet ir tie, kurie Briuselį vaizduoja kaip velnią, užsipuolusį tautines valstybes.“

Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“ kol kas „nerealiu“ pavadino J.-C. Junckerio siūlymą „sukurti bendrą karinę vadavietę“. Kadangi „dauguma Europos Sąjungos šalių yra NATO narės, atskira tik ES šalių karinė struktūra susilpnintų Šiaurės Atlanto santarvę ir tuo pačiu santykius su svarbiausia NATO nare, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ iškėlė kitą sunkumą: „Europos Sąjungos valstybių ginkluotųjų pajėgų suglaudimas gali pažeisti šalių narių suverenumą. Kita vertus, Europos Sąjungos šalyse stiprėja įsitikinimas, jog būtent šiuo klausimu Sąjunga privalo tapti aktyvesnė.“