- Edwardas Lucasas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių.
Joje yra laisvojo judėjimo zona, apimanti teritorijas nuo Graikijos salų pietuose iki Norvegijos šiaurėje. Taip pat yra paribio teritorijų juosta, į kurią patenkančios šalys bijo Rusijos kišimosi ir agresijos. Dar yra vadinamasis Eurolandas – šalys, naudojančios bendrąją valiutą. Tuo tarpu bendrosios rinkos zonoje Briuselio sargai stengiasi užtikrinti prekių ir kapitalo laisvą judėjimą bei drausti protekcionizmą ir kartelius.
Apie šiuos darinius reikia žinoti du svarbius dalykus. Visų pirma – kad jie persidengia su geriau žinomomis kategorijomis – Europos Sąjunga ir NATO.
Pavyzdžiui, Suomija, Švedija ir Ukraina patenka į paribio zoną, bet nepriklauso NATO. Norvegija priklauso paribio, laisvojo judėjimo zonai ir bendrosios valiutos zonoms, bet nėra ES narė.
Antra, visiems šiems dariniams iškilę didelių rūpesčių, kurie dar labiau paaštrės 2017-aisiais.
„Eurolando“ padėtis kebliausia. Bendroji valiuta gerai veikia, kai ją naudojančios ekonomikos yra panašios arba sparčiai konverguojančios.
Tuo tarpu euras buvo naudojamas kaip priemonė skatinti konvergenciją. Ši strategija nepasiteisino. Pietų Europa negali padidinti savo našumo. Milijonų jaunų europiečių gyvenimas buvo sužlugdytas: jie gyvena tėvų namuose ir yra įsikinkę į darbus be perspektyvos, nors turėtų kurti karjeras ir šeimas. Žmonėms visa tai įgrisę – kaip ir savimi patenkinto „Eurolando“ elito tvirtinimai, kad viskas bus gerai.
Bendrosios rinkos zona – Europos Komisijos kartelių triuškintojų ir subsidijų medžiotojų prižiūrima ekonomikos erdvė – irgi yra patekusi į bėdą. Donaldas Trumpas padarė protekcionizmą ir intervencinę politiką gerbiamą ir netgi madingą. Globalizacija išeina iš mados. Didžioji Britanija, viena iš stipriausių konkurencijos politikos šalininkių, traukiasi. Rinkėjai nori, kad jų nacionalinės vyriausybės padėtų sumažinti netikrumą dėl ekonomikos.
Be to, žmonėms taip pat yra įkyrėjęs savimi patenkinto bendrosios rinkos zonos elito požiūris, kad viskas bus gerai.
Didžiąją žemyninės Europos dalį apimanti laisvojo judėjimo zona – apverktinos būklės. Išorinės sienos – menkai kontroliuojamos. Pragyvenimo sąlygos labai skirtingos, o tai lemia nekontroliuojamą ir visuomenes žlugdančią migraciją iš skurdžiųjų šalių į turtingąsias. Tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą varžo nepraktiškai griežtos privatumo ir dalijimosi duomenimis taisyklės. Žmonės jaučiasi nesaugūs ir išsigandę. Ir jiems atsibodęs savimi patenkinto laisvojo judėjimo zonos elito atsainus požiūris, kad viskas bus gerai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...