Euro įvedimas gyventojų perkamosios galios nesumažins

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos "į viršų", o atlyginimai "į apačią", ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos?

Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas. Jame nurodoma, kad nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, galiojantį šiuo metu.

Šiame plane taip pat nurodoma, kad perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, gavėjo naudai turi būti apvalinama iki euro cento arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus. Taigi, kai kurių ekonomistų pasvarstymai, kad konvertuojant valiutą darbdaviai norės ir galės nuskriausti dirbančiuosius – sumažintį jų darbo užmokestį – yra laužti iš piršto. Net jei darytume prielaidą, kad dauguma darbdavių yra amoralūs ir ieškos tokių galimybių, įstatymai tam užkerta kelią.

O kaip dėl prekių ir paslaugų kainų? Kitų valstybių patirtis rodo, kad didelio kainų šuolio nebūna, bet kai kurios prekės ir paslaugos dėl kainų apvalinimo gali pabrangti. Iš tiesų, naujos nacionalinės valiutos įvedimas susijęs su kainų perskaičiavimu, ir kartais tiesiog techniškai sudėtinga išlaikyti prieš tai buvusią kainą. Pavyzdžiui, jei anksčiau automobilio statymas kainavo tris litus, po euro įvedimo turbūt kainuos ne 87 euro centus, o vieną eurą. Nors visus automatinius mokėjimo aparatus reikės pritaikyti naujo pavyzdžiu monetoms, apmokėjimas ir grąžos gavimas smulkiais centais būtų nepatogus ir techniškai sudėtingesnis.

Galima sugalvoti ir kitų pavyzdžių, kuomet teks labiau pakratyti kišenę. Gimtadienio ar kita proga mėgstantys įteikti dovanų čekį vietoje anksčiau dovanoto, pavyzdžiui, 100 litų, turbūt skirs ne 28 eurus, o turės suapvalinti iki trisdešimties. O gal tai bus paskata padovanoti knygą ar šiaip pasukti galvą dėl kūrybiškesnio ir originalesnio sprendimo? Kita vertus, galima savęs paklausti, ar šie pavyzdžiai nėra pakankamai nereikšmingi, kad juos analizuotume besirengdami priimti istorinį sprendimą, turėsiantį ilgalaikių teigiamų pasekmių, apie kurias ne kartą kalbėta, valstybei ir visiems jos gyventojams?

Puikiai žinome, kad padidėjęs darbo užmokestis kartais lemia ir didesnes prekių ir paslaugų kainas, ypač kai atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas. Tačiau egzistuoja ir priešinga priklausomybė – padidėjusios kainos suteikia įmonėms daugiau galimybių padidinti ir darbo užmokestį. Koreliacija tarp kainų ir darbuotojų atlyginimų didžiausia yra ten, kur didesnė dalis suteikiamos paslaugos ar pagamintos prekės sąnaudų yra darbo užmokestis.

Taigi, jei didės kainos kirpyklose ir restoranuose, pabrangs laikraščiai ir autobuso bilietai, didesnio atlyginimo galės tikėtis kirpėjai, virėjai, padavėjai, žurnalistai ir vairuotojai. Didesnis jų darbo užmokestis didins ir biudžeto pajamas bei galimybes padidinti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Euras ne tik nesumažins gyventojų perkamosios galios, bet gali tapti svarbiu impulsu, paskatinsiančiu spartesnį darbo užmokesčio augimą ir jo artėjimą prie ES vidurkio.


Šiame straipsnyje: ekonomikaeuraseuro įvedimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Netikėkit

Netikėkit portretas
Nerijus dar nebuvo gimęs, kaip SSRS rublis buvo sumažintas iki 10 kapeikų. Tą pačią dieną ar dar po savaitės - niekas nepasikeitė, o po pusmečio - kaip kainavo obuolių kilogramas vieną rublį, taip ir po pusmečio - tas pats rublis, nors jo vertė padidėjo dešimt kartų. Nemanykite, kad kainos po euro įvedimo taip ir laikysis. Ilgainiui, prekės kaina taps tokia kaip lito, tik atlyginimai ir pensijos bus skaičiuojamos po senovei...1 prie 3.5...Štai tokios bus realijos...Ir nereikia kabinti makaronų...Čia teorija akivaizdžiai prasilenks su realiu gyvenimu.

Konteineris

Konteineris portretas
Ei, į konteinerius besitaikantieji, jūs čia pernelyg didelių vilčių nepuoselėkit! Įvadus eurą dabar dar kažką turintys nebeturės ko į net konteinerius mesti, tai ir raustis po konteinerius nebebus tikslo.

nesamone

nesamone portretas
Niekas nemini vieno dalyko:valdzia neturi teises reguliuoti kainu laisvoj ekonomikoj,todel keiciant i eurus toj pacioj Vokietijoj kapitalistai tuo ir pasinaudojo-nekeite kainu,tik ju pavadinima!O visa kita-,,saziningai" -per puse,(aisku i kieno nauda!)Idomu,kaip laisva ekonomika ,,suvaldys" lietuviai?Gal kainuos duona 1,45euro,o atlyginima pakeis i 1450euro?! Butu kazkokia sensacija!
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių