Estai vėl mus aplenkė

Beveik prieš savaitę Estija minėjo savo nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga susipažinkime su šios valstybės literatūros palikimu. Ypač dėmesio vertas vienas estų rašytojas, kurio kūryba yra sulaukusi ne tik visuotinio pripažinimo, literatūros gurmanų įvertinimo, bet ir tapusi visaverte pasaulinės grožinės literatūros dalimi. Taip, deja, ir čia estai mus aplenkė.

Jaanas Krossas gimė 1920-ųjų vasario 19 d. Taline darbininko šeimoje (mirė 2007 m. gruodį). Mokėsi J.Westholmo vardo gimnazijoje, o vėliau Tartu universitete studijavo teisę, kur sutiko ir savo būsimąją žmoną Helgą Pedussar.

1939 m. rugpjūtį dvi pabaisos – Trečiasis reichas ir Sovietų Sąjunga susitarė dėl Europos padalijimo. 1940 m. ką tik vedusiam ir akademinės karjeros laiptais tarptautinės teisės srityje kopiančiam jaunuoliui savo akimis teko regėti Baltijos šalių okupaciją ir ją lydintį žiaurumą.

Vėliau šiam kūrėjui teko asmeniškai patirti tiek brutalią nacių režimo prigimtį, tiek socializmo statybų "malonumus".

Pirmą kartą, įtariant disidentine veikla, J.Krossas vokiečių buvo areštuotas 1944 m. Teigiama, jog jis priklausė prieš nacius ir bolševikus kovojusiam judėjimui, kurio vienas vadų buvo teisininkas Arnoldas Susi (1896–1968), vėliau įamžintas Aleksandro Solženicino "Gulago archipelage" (1973).

Dar prieš tai J.Krossui grėsė pakliūti į Estijos nacių legioną. Kad šito išvengtų, būsimasis rašytojas išgėrė preparato, sukėlusio skydliaukės sutrikimų.

Dėl to vokiečiams tarnavęs medicinos pareigūnas įvardijo J.Krossą "girtu idiotu, netinkančiu karinei tarnybai".

1945 m. Estija vėl tapo internacionalinio proletariato imperijos dalimi. Netrukus J.Krossas buvo areštuotas NKVD. Jam grėsė mirtis, tačiau rašytojui to pavyko išvengti.

Iš pradžių jį trumpai kalino tardymo rūsyje, vėliau pasodino į kalėjimą Taline, o 1947-ųjų spalį išsiuntė į vieną GULAGO sistemos pasididžiavimų – Vorkutos pataisos darbų stovyklą Rusijos gilumoje.

Čia kalėdamas, jis oficialiai išsiskyrė su savo pirmąja žmona ir sutiko kitą moterį, kurią vėliau vedė. Tai buvo vertėja, mokanti anglų ir vokiečių kalbas, Helga Ross (vėliau ir su ja išsiskirs bei ves trečią kartą).

1954 m. J.Krossas grįžo į Estiją. Kadangi jo "kapitalistinės teisės" žinios Sovietų Sąjungoje buvo bevertės, jis tapo rašytoju. Iš pradžių rašė poeziją, kuri nepraėjo cenzūros filtro, tad greitai perėjo prie prozos. Taip pat pragyvenimui jis užsidirbo versdamas "supuvusių" Vakarų klasiką (W.Shakespeare‘o ir kitų autorių darbus) į estų kalbą.

Kaip buvusiam tremtiniui jam neblogai sekėsi išgyventi nomenklatūrinės literatūros pasaulyje ir tuo pat metu likti ištikimu pačiam sau, nes kritiką santvarkai, kurioje gyveno, maskavo po milžinišku metaforų ir alegorijų sluoksniu.

Daugelis šio rašytojo kūrinių – istoriniai, kur veiksmas vyksta Estijoje, juose pateikiami vietinių estų ir Baltijos šalyse gyvenančių vokiečių bei rusų santykiai.

Daugelis skaitytojų šį etninių grupių susidūrimo literatūrinį modelį interpretavo kaip kovos su sovietine santvarka metaforą, tačiau, kritikų nuomone, šio rašytojo kūryba pirmiausia vertinga tuo, jog nagrinėja mišraus arba neaiškaus identiteto, priklausomybės tam tikrai grupei ir lojalumo klausimus.

Vakarų auditorija pirmą kartą apie J.Krosso kūrinius sužinojo tik griuvus Berlyno sienai ir žlugus kolūkiams. 1992 m. anglų kalba pasirodė vienas svarbiausių šio rašytojo darbų, 1978 m. išleistas romanas "Caro pamišėlis" ("Keisri hull"), primenantis Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) "Idiotą".

"Caro pamišėlyje" pasakojama apie XIX a. Livonijos didiką Timotheusą von Bocką. Iš Napoleono karų grįžęs karininkas trykšta romantišku idealizmu ir noru kurti geresnį pasaulį. Vedamas šių motyvų, jis atsisako sužadėtinės iš savo luomo ir paima į žmonas jos tarnaitę baudžiauninkę, tokiu būdu sukeldamas skandalą visuomenėje.

Vėliau jis suteikia laisvę visiems savo baudžiauninkams ir ima rašinėti laiškus carui, kuriuose atvirai kritikuoja jo valdžią. Pagrindinis veikėjas areštuojamas, iš jo atimamas dvaras, o jis pats įkalinamas ilgiems metams. Vėliau T.von Bocką paleidžia, "suteikę jam pamišėlio statusą".

Romano istorija pasakojama pagrindinio veikėjo svainio, valstiečio akimis. Pastarasis siekia išsiaiškinti priežastis, kodėl didikas metė iššūkį savo vaikystės draugui carui bei jo režimui.

Manoma, jog tokiu užmaskuotu būdu yra demaskuojama sovietų sistema ir jos prigimtis. 1992 m. šį romaną į anglų kalbą išvertė JAV gyvenantis suomių vertėjas ir poetas Anselmas Hollo‘as (1934–2013).

Britų literatūros kritiko ir rašytojo Johno Bayley (1925–2012) nuomone, "Caro pamišėlis" yra kerinti sovietinės cenzūros bei idealizmo kvailybės alegorija.


Šiame straipsnyje: EstijaJaanas Krossas

NAUJAUSI KOMENTARAI

minde

minde portretas
visi mus aplenke isskirus cigonus ier ukrainiescius tai nieko naujo neoasakej/
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?
    Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?

    Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta dar vienas draudimas. ...

  • LR įstatymo vardu
    LR įstatymo vardu

    Lietuvos valstybė (ja save laiko valdžia) labai nepasitiki savo piliečiais. O kam kitaip išlaikyti beveik 80 institucijų, turinčių teisę bausti, bausti ir dar kartą bausti. Negi paprasti šios šalies gyventojai tik vagys ir apgavika...

    4
  • Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?
    Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?

    Belaukiant popiežiaus Pranciškaus, iš tolo matomi Vilniaus bažnyčių bokštai puošėsi pastoliais. Arkikatedrai, šalia kurios Šventojo Tėvo laukė jaunimas, irgi nepagailėta baltų dažų. Tvarkytis ragino net arki...

    2
  • Ar naikinami šalies miškai?
    Ar naikinami šalies miškai?

    Aiškinasi visuomenei miškininkai, ministras, politikai, premjeras bando apsimesti, kad čia ne jo iniciatyva Labanoro naikinimas vyksta. Sunerimęs dėl savo prezidentinių reitingų transliuoja žinutę, kad kviečiasi aplinkos ministrą pasiai&...

    2
  • Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje
    Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

    Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per daug jaunatviška, nerūpestinga terpe, kurioje viskas juda greitai ir yra nepastovu. ...

  • 35 procentai kultūrinės taršos
    35 procentai kultūrinės taršos

    Kokie bulvienojai turi trūnyti galvoje, kad sugalvotum 35 proc. visos radijo muzikos prievarta paversti lietuviška? Viešpatie dieve, nejaugi Lietuvoje vidutinė alga jau yra 1,5 tūkst. eurų, pensija – tūkstantis, šalyje nebeliko ...

    13
  • Svajoti neuždrausi
    Svajoti neuždrausi

    Nors iki Kalėdų – dar geri trys mėnesiai, futbolo mėgėjai didžiausias metų šventes jau pasitiko. Šią savaitę startavo jų laukiamiausias metų reginys – UEFA čempionų lyga. Neabejotinai tai svarbiausias sporto klubų turnyr...

    3
  • Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui
    Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui

    Tomis dienomis, kai Lietuvoje oficialaus vizito, jau trečiąkart, lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šalyje kilo neramumų. Chemnico mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, buvusioje socialistinės Vokietijos Demokratinės respublikos dalyj...

    8
  • Gilios Gerklės aidas
    Gilios Gerklės aidas

    Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys? ...

    1
  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
Daugiau straipsnių