Estai vėl mus aplenkė

Beveik prieš savaitę Estija minėjo savo nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga susipažinkime su šios valstybės literatūros palikimu. Ypač dėmesio vertas vienas estų rašytojas, kurio kūryba yra sulaukusi ne tik visuotinio pripažinimo, literatūros gurmanų įvertinimo, bet ir tapusi visaverte pasaulinės grožinės literatūros dalimi. Taip, deja, ir čia estai mus aplenkė.

Jaanas Krossas gimė 1920-ųjų vasario 19 d. Taline darbininko šeimoje (mirė 2007 m. gruodį). Mokėsi J.Westholmo vardo gimnazijoje, o vėliau Tartu universitete studijavo teisę, kur sutiko ir savo būsimąją žmoną Helgą Pedussar.

1939 m. rugpjūtį dvi pabaisos – Trečiasis reichas ir Sovietų Sąjunga susitarė dėl Europos padalijimo. 1940 m. ką tik vedusiam ir akademinės karjeros laiptais tarptautinės teisės srityje kopiančiam jaunuoliui savo akimis teko regėti Baltijos šalių okupaciją ir ją lydintį žiaurumą.

Vėliau šiam kūrėjui teko asmeniškai patirti tiek brutalią nacių režimo prigimtį, tiek socializmo statybų "malonumus".

Pirmą kartą, įtariant disidentine veikla, J.Krossas vokiečių buvo areštuotas 1944 m. Teigiama, jog jis priklausė prieš nacius ir bolševikus kovojusiam judėjimui, kurio vienas vadų buvo teisininkas Arnoldas Susi (1896–1968), vėliau įamžintas Aleksandro Solženicino "Gulago archipelage" (1973).

Dar prieš tai J.Krossui grėsė pakliūti į Estijos nacių legioną. Kad šito išvengtų, būsimasis rašytojas išgėrė preparato, sukėlusio skydliaukės sutrikimų.

Dėl to vokiečiams tarnavęs medicinos pareigūnas įvardijo J.Krossą "girtu idiotu, netinkančiu karinei tarnybai".

1945 m. Estija vėl tapo internacionalinio proletariato imperijos dalimi. Netrukus J.Krossas buvo areštuotas NKVD. Jam grėsė mirtis, tačiau rašytojui to pavyko išvengti.

Iš pradžių jį trumpai kalino tardymo rūsyje, vėliau pasodino į kalėjimą Taline, o 1947-ųjų spalį išsiuntė į vieną GULAGO sistemos pasididžiavimų – Vorkutos pataisos darbų stovyklą Rusijos gilumoje.

Čia kalėdamas, jis oficialiai išsiskyrė su savo pirmąja žmona ir sutiko kitą moterį, kurią vėliau vedė. Tai buvo vertėja, mokanti anglų ir vokiečių kalbas, Helga Ross (vėliau ir su ja išsiskirs bei ves trečią kartą).

1954 m. J.Krossas grįžo į Estiją. Kadangi jo "kapitalistinės teisės" žinios Sovietų Sąjungoje buvo bevertės, jis tapo rašytoju. Iš pradžių rašė poeziją, kuri nepraėjo cenzūros filtro, tad greitai perėjo prie prozos. Taip pat pragyvenimui jis užsidirbo versdamas "supuvusių" Vakarų klasiką (W.Shakespeare‘o ir kitų autorių darbus) į estų kalbą.

Kaip buvusiam tremtiniui jam neblogai sekėsi išgyventi nomenklatūrinės literatūros pasaulyje ir tuo pat metu likti ištikimu pačiam sau, nes kritiką santvarkai, kurioje gyveno, maskavo po milžinišku metaforų ir alegorijų sluoksniu.

Daugelis šio rašytojo kūrinių – istoriniai, kur veiksmas vyksta Estijoje, juose pateikiami vietinių estų ir Baltijos šalyse gyvenančių vokiečių bei rusų santykiai.

Daugelis skaitytojų šį etninių grupių susidūrimo literatūrinį modelį interpretavo kaip kovos su sovietine santvarka metaforą, tačiau, kritikų nuomone, šio rašytojo kūryba pirmiausia vertinga tuo, jog nagrinėja mišraus arba neaiškaus identiteto, priklausomybės tam tikrai grupei ir lojalumo klausimus.

Vakarų auditorija pirmą kartą apie J.Krosso kūrinius sužinojo tik griuvus Berlyno sienai ir žlugus kolūkiams. 1992 m. anglų kalba pasirodė vienas svarbiausių šio rašytojo darbų, 1978 m. išleistas romanas "Caro pamišėlis" ("Keisri hull"), primenantis Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) "Idiotą".

"Caro pamišėlyje" pasakojama apie XIX a. Livonijos didiką Timotheusą von Bocką. Iš Napoleono karų grįžęs karininkas trykšta romantišku idealizmu ir noru kurti geresnį pasaulį. Vedamas šių motyvų, jis atsisako sužadėtinės iš savo luomo ir paima į žmonas jos tarnaitę baudžiauninkę, tokiu būdu sukeldamas skandalą visuomenėje.

Vėliau jis suteikia laisvę visiems savo baudžiauninkams ir ima rašinėti laiškus carui, kuriuose atvirai kritikuoja jo valdžią. Pagrindinis veikėjas areštuojamas, iš jo atimamas dvaras, o jis pats įkalinamas ilgiems metams. Vėliau T.von Bocką paleidžia, "suteikę jam pamišėlio statusą".

Romano istorija pasakojama pagrindinio veikėjo svainio, valstiečio akimis. Pastarasis siekia išsiaiškinti priežastis, kodėl didikas metė iššūkį savo vaikystės draugui carui bei jo režimui.

Manoma, jog tokiu užmaskuotu būdu yra demaskuojama sovietų sistema ir jos prigimtis. 1992 m. šį romaną į anglų kalbą išvertė JAV gyvenantis suomių vertėjas ir poetas Anselmas Hollo‘as (1934–2013).

Britų literatūros kritiko ir rašytojo Johno Bayley (1925–2012) nuomone, "Caro pamišėlis" yra kerinti sovietinės cenzūros bei idealizmo kvailybės alegorija.


Šiame straipsnyje: EstijaJaanas Krossas

NAUJAUSI KOMENTARAI

minde

minde portretas
visi mus aplenke isskirus cigonus ier ukrainiescius tai nieko naujo neoasakej/
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    23
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
Daugiau straipsnių