Estai vėl mus aplenkė

Jaanas Krossas gimė 1920-ųjų vasario 19 d. Taline darbininko šeimoje (mirė 2007 m. gruodį). Mokėsi J.Westholmo vardo gimnazijoje, o vėliau Tartu universitete studijavo teisę, kur sutiko ir savo būsimąją žmoną Helgą Pedussar.

1939 m. rugpjūtį dvi pabaisos – Trečiasis reichas ir Sovietų Sąjunga susitarė dėl Europos padalijimo. 1940 m. ką tik vedusiam ir akademinės karjeros laiptais tarptautinės teisės srityje kopiančiam jaunuoliui savo akimis teko regėti Baltijos šalių okupaciją ir ją lydintį žiaurumą.

Vėliau šiam kūrėjui teko asmeniškai patirti tiek brutalią nacių režimo prigimtį, tiek socializmo statybų "malonumus".

Pirmą kartą, įtariant disidentine veikla, J.Krossas vokiečių buvo areštuotas 1944 m. Teigiama, jog jis priklausė prieš nacius ir bolševikus kovojusiam judėjimui, kurio vienas vadų buvo teisininkas Arnoldas Susi (1896–1968), vėliau įamžintas Aleksandro Solženicino "Gulago archipelage" (1973).

Dar prieš tai J.Krossui grėsė pakliūti į Estijos nacių legioną. Kad šito išvengtų, būsimasis rašytojas išgėrė preparato, sukėlusio skydliaukės sutrikimų.

Dėl to vokiečiams tarnavęs medicinos pareigūnas įvardijo J.Krossą "girtu idiotu, netinkančiu karinei tarnybai".

1945 m. Estija vėl tapo internacionalinio proletariato imperijos dalimi. Netrukus J.Krossas buvo areštuotas NKVD. Jam grėsė mirtis, tačiau rašytojui to pavyko išvengti.

Iš pradžių jį trumpai kalino tardymo rūsyje, vėliau pasodino į kalėjimą Taline, o 1947-ųjų spalį išsiuntė į vieną GULAGO sistemos pasididžiavimų – Vorkutos pataisos darbų stovyklą Rusijos gilumoje.

Čia kalėdamas, jis oficialiai išsiskyrė su savo pirmąja žmona ir sutiko kitą moterį, kurią vėliau vedė. Tai buvo vertėja, mokanti anglų ir vokiečių kalbas, Helga Ross (vėliau ir su ja išsiskirs bei ves trečią kartą).

1954 m. J.Krossas grįžo į Estiją. Kadangi jo "kapitalistinės teisės" žinios Sovietų Sąjungoje buvo bevertės, jis tapo rašytoju. Iš pradžių rašė poeziją, kuri nepraėjo cenzūros filtro, tad greitai perėjo prie prozos. Taip pat pragyvenimui jis užsidirbo versdamas "supuvusių" Vakarų klasiką (W.Shakespeare‘o ir kitų autorių darbus) į estų kalbą.

Kaip buvusiam tremtiniui jam neblogai sekėsi išgyventi nomenklatūrinės literatūros pasaulyje ir tuo pat metu likti ištikimu pačiam sau, nes kritiką santvarkai, kurioje gyveno, maskavo po milžinišku metaforų ir alegorijų sluoksniu.

Daugelis šio rašytojo kūrinių – istoriniai, kur veiksmas vyksta Estijoje, juose pateikiami vietinių estų ir Baltijos šalyse gyvenančių vokiečių bei rusų santykiai.

Daugelis skaitytojų šį etninių grupių susidūrimo literatūrinį modelį interpretavo kaip kovos su sovietine santvarka metaforą, tačiau, kritikų nuomone, šio rašytojo kūryba pirmiausia vertinga tuo, jog nagrinėja mišraus arba neaiškaus identiteto, priklausomybės tam tikrai grupei ir lojalumo klausimus.

Vakarų auditorija pirmą kartą apie J.Krosso kūrinius sužinojo tik griuvus Berlyno sienai ir žlugus kolūkiams. 1992 m. anglų kalba pasirodė vienas svarbiausių šio rašytojo darbų, 1978 m. išleistas romanas "Caro pamišėlis" ("Keisri hull"), primenantis Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) "Idiotą".

"Caro pamišėlyje" pasakojama apie XIX a. Livonijos didiką Timotheusą von Bocką. Iš Napoleono karų grįžęs karininkas trykšta romantišku idealizmu ir noru kurti geresnį pasaulį. Vedamas šių motyvų, jis atsisako sužadėtinės iš savo luomo ir paima į žmonas jos tarnaitę baudžiauninkę, tokiu būdu sukeldamas skandalą visuomenėje.

Vėliau jis suteikia laisvę visiems savo baudžiauninkams ir ima rašinėti laiškus carui, kuriuose atvirai kritikuoja jo valdžią. Pagrindinis veikėjas areštuojamas, iš jo atimamas dvaras, o jis pats įkalinamas ilgiems metams. Vėliau T.von Bocką paleidžia, "suteikę jam pamišėlio statusą".

Romano istorija pasakojama pagrindinio veikėjo svainio, valstiečio akimis. Pastarasis siekia išsiaiškinti priežastis, kodėl didikas metė iššūkį savo vaikystės draugui carui bei jo režimui.

Manoma, jog tokiu užmaskuotu būdu yra demaskuojama sovietų sistema ir jos prigimtis. 1992 m. šį romaną į anglų kalbą išvertė JAV gyvenantis suomių vertėjas ir poetas Anselmas Hollo‘as (1934–2013).

Britų literatūros kritiko ir rašytojo Johno Bayley (1925–2012) nuomone, "Caro pamišėlis" yra kerinti sovietinės cenzūros bei idealizmo kvailybės alegorija.