ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms

J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi, ir dėl „Brexit“ ji atsidūrė keblioje padėtyje.

Neatlikome savo namų darbų, todėl iki 2019-ųjų kovo liko pernelyg mažai laiko, kad spėtume susidoroti su milžiniška užduotimi išardyti daugiau kaip keturis dešimtmečius su Europos Sąjungos institucijomis ir Bendrijos narėmis mus siejusius teisinius ir kitokius susitarimus.

Europos derybininkai irgi tai suvokia. Jie nenori, kad derybos žlugtų, ir juos gąsdina išpūsta pozicija „geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas“. Jie daug geriau negu mūsų valdžia supranta, kokie dideli bus žmogiškieji, finansiniai ir kiti kaštai. Net ir pačios sudėtingiausios skyrybos yra geriau nei sudeginti namus, iššvaistyti šeimos pinigus teisininkams ir traumuoti vaikus.

Todėl pats svarbiausias klausimas, šią savaitę laukiantis derybininkų, bus pastangos užsitikrinti daugiau laiko sudėtingiems dalykams spręsti tokiu būdu, kad abi pusės išsaugotų galimybę ginti savo interesus. ES laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia išspręsti klausimus, susijusius su finansais, ir kitas JK pasitraukimo detales, ir tik tada tartis dėl ateities santykių. Nors teoriškai ji skamba neblogai, praktiškai veikia gana prastai. Silpna Britanijos vyriausybė, gavusi, regis, neįtikėtinai didelę išstojimo sąskaitą, stengdamasi pademonstruoti stiprybę, gali tiesiog pasitraukti iš derybų. Taip prarasime kelias savaites – o gal net mėnesius – brangaus laiko.

Bandymai užsitikrinti daugiau laiko „Brexit“ deryboms yra išskirtinai politinė, o ne teisinė problema. Britanija privalo bent apsimesti, kad siūlo tai, ko iš tikrųjų nori ES. Britų politikai taip pat turi galėti pasakyti savo rinkėjams, kad padarė kažką išmintingo ir drąsaus, o mainais gavo naudingų nuolaidų.

Pagrindinis tokio susitarimo subjektas yra 3,2 mln. kitų ES narių piliečių, gyvenančių Britanijoje, teisės. Britanija turėtų nedelsdama, vienašališkai ir viešai atsisakyti pragariškai sudėtingo, lėto ir brangiai atsieinančio proceso, kurį praeiti turi mano žmona italė ir dešimtys tūkstančių kitų, neprarandančių vilties, kad jiems bus suteiktas „neterminuotas leidimas likti šalyje“. Teisininkai gali parengti detales, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti pastangos išsklaidyti neužtikrintumo (ir nepasitenkinimo) debesį, pakibusį virš tų žmonių – kaltų tik tuo, jog mes jiems pakankamai patinkame, kad jie norėtų čia gyventi.

Politiniu atžvilgiu tai brangiai kainuotų, nes reikėtų visiškai pakeisti teisinę sistemą ir pasipriešinti ksenofobiškų pažiūrų „Brexit“ derybininkams. Svarbų vaidmenį galėtų atlikti ir parlamentas, kurio parama padėtų bent minimaliai atkurti per pastaruosius metus nukentėjusį moralinį klimatą.

ES savo ruožtu galėtų bent sulyginti kraštus tos prarajos, kuri mūsų laukia 2019-ųjų kovą. Detalių rengimą vėl galima patikėti teisininkams. Tai bent jau padėtų mums nusileisti į tą prarają lėtai ir atsargiai. O dar geriau būtų padaryti tai palaipsniui arba iš viso atsisakyti šitos idėjos.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: Brexit

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    1
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    2
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    10
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių